Baltymai [1 dalis]

Ką svarbu žinoti apie baltymus [proteinus]?
Kodėl į kiekvieną valgį geriau įtraukti baltymų?
Kiek baltymų turėtų valgyti sveikas žmogus?
Ar augaliniai baltymai gali pilnai atstoti gyvulinius baltymus?
Kiek baltymų gali pasisavinti organizmas per vieną valgymą?

Apie šiuos ir daugelį kitų su baltyminiu maistu susijusius klausimus visada aktyviai diskutuoja ir nagrinėja visi, kurie veda aktyvų gyvenimo būdą, sveikai maitinasi arba tiesiog yra neabejingi savo sveikatai. Norėdami padėti atsakyti į visus aukščiau užduotus klausimus ir įnešti aiškumo į “proteinų pasaulį”, 7pack pradeda straipsnių ciklą apie baltymus ir jų svarbą.  Kadangi pastaruoju metu susidomėjimas šia tema išaugo, šiandien daug daugiau žmonių puikiai supranta, kad baltymai yra svarbus ne tik sportininkams, siekiantiems aprūpinti raumenis “statybine medžiaga”, bet ir apskritai visiems žmonėms, nes iš baltymų mūsų organizmę susideda praktiškai viskas – vidaus organai, raumenys, oda, plaukai, nagai, jungiamieji audiniai, fermentai, hormonai, antikūniai, transportavimo molekulės, receptoriai ir daug, daug daugiau. Nei vienas procesas organizme nevyksta be baltymų dalyvavimo.

Kaip gi baltymai pasiskirsto organizme?

Baltymus galima aptikti praktiškai visuose organuose ir audiniuose:

  • 50% visų baltymų yra raumenyse [esant baltymų trūkumui, sunaikinamas raumenų audinys ir išsivysto sarkopenija];
  • 20% – kauluose ir kremzlėse [baltymų trūkumas turi didesnę įtaką osteoporozės vystymuisi nei kalcio trūkumas];
  • 10% – odoje [baltymų trūkumas sąlygoja ankstyvą raukšlių susidarymą]. Plaukuose, odoje, naguose taip pat yra keratino baltymo [nesuvirškinamo ir nepasisavinamo
    žarnyne].

Kokios gi yra pagrindinės baltymų trūkumo žmogaus mityboje pasekmės?

Dėl nepakankamo baltymų suvartojimo žmogaus organizme atsiranda reikšmingų veiklos sutrikimų:

  • Organizmo baltymų sintezės sutrikimas [ląstelių regeneracijos sutrikimas, lėtas žaizdų gijimas, raumenų skausmai ir kt.].
  • Padidėjęs paties organizmo baltymų irimas [organizmas pradeda “valgyti” pats save, ir pirmiausia nukenčia žarnynas ir kraujodaros audiniai].
  • Sumažėjęs virškinimo fermentų aktyvumas.
  • Nervų ir endokrininės sistemos pažeidimai.
  • Imuniteto susilpnėjimas.

Kaip gi mes galime suprasti, kad organizmui pritrūko baltymų? Štai pagrindiniai baltymų trūkumo požymiai:

  • Sumažėjęs darbingumas.
  • Dažni peršalimai.
  • Audinių patinimai.
  • Odos suglebimas ir išsausėjimas, nagų, plaukų trapumas ir sausumas.
  • Raumenų silpnumas, sumažėjusi fizinė ištvermė, raumenų skausmai [dažna ir ilga krepatūra net po mažiausio fizinio krūvio].
  • Depresija, dirglumas, nerimas, nemiga.

Kiek gi baltymų reikia suvartoti, kad organizmui jų netrūktų?

  • Fiziologinis sveiko žmogaus poreikis – 1 g/1 kg žmogaus svorio [60 kg sveriantis žmogus turėtų suvartoti 60 g baltymų per parą].
  • Lengvai sportuojančio ar sergančio žmogaus poreikis – 1,5 gr/1 kg žmogaus svorio [padidėjęs baltymų poreikis raumenų atstatymui ir organizmo reabilitacijai].
  • Intensyviai sportuojančio žmogaus poreikis – 2 – 2,5 gr/1 kg žmogaus svorio [žymiai padidėjęs baltymų poreikis raumenų atstatymui po intensyvių treniruočių].

Ar stebite šio svarbaus makroelemento kiekį savo mityboje?

Jeigu tam neturite laiko, 7pack mitybos planai sudaryti taip, kad pilnai patenkintų baltymų poreikį jūsų mityboje.

Likite sveiki kartu su 7pack!!!

  • Krepšelis tuščias