Pasaulis pilnas pasirinkimų, o kartu ir iššūkių: vieni siekia kuo mažiau kenkti aplinkai, kiti – užtikrinti gerą savo savijautą. O kas, jei šie tikslai galėtų eiti koja kojon? Galbūt tai ne „misija neįmanoma“, o priešingai – tobulas derinys.
Zero waste – daugiau nei gyvenimas be atliekų
Zero waste judėjimas daugiausiai žinomas dėl bandymo sumažinti šiukšlių kiekį, tačiau jis apima kur kas daugiau. Tai – ištisa gyvenimo filosofija, kviečianti permąstyti savo santykį su daiktais, vartojimu ir gamta. Jos esmė – kurti kuo mažiau atliekų per visą produkto gyvavimo ciklą, pradedant nuo gamybos ir baigiant sunaudojimu ar perdirbimu. Zero waste remiasi penkiais pagrindiniais principais, angliškai trumpinamais 5R:
Refuse (atsisakyti): atsisakyti to, ko nereikia – reklaminių skrajučių, plastikinių šiaudelių, vienkartinių daiktų ir kt.
Reduce (mažinti): sumažinti vartojimą – įsigyti tik tai, ko iš tikrųjų reikia.
Reuse (naudoti pakartotinai): naudoti tą patį daiktą kuo ilgiau, remontuoti, skolinti, dalintis.
Recycle (perdirbti): jei neįmanoma pakartotinai naudoti, perdirti atsakingai.
Rot (kompostuoti): natūralias atliekas grąžinti į gamtą – kompostuoti.
Reduce (mažinti): sumažinti vartojimą – įsigyti tik tai, ko iš tikrųjų reikia.
Reuse (naudoti pakartotinai): naudoti tą patį daiktą kuo ilgiau, remontuoti, skolinti, dalintis.
Recycle (perdirbti): jei neįmanoma pakartotinai naudoti, perdirti atsakingai.
Rot (kompostuoti): natūralias atliekas grąžinti į gamtą – kompostuoti.
Šios nuostatos leidžia ne tik sumažinti šiukšlių kiekį, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę. Mažiau daiktų reiškia mažiau netvarkos, mažiau išlaidų ir daugiau laisvės. Be to, zero waste gyvenimo būdas moko gyventi lėčiau, sąmoningiau, labiau vertinant tai, ką jau turime. Vis dėlto daugelį žmonių gąsdina įsivaizdavimas, kad zero waste reikalauja gyventi asketiškai, atsisakyti komforto. Realybė yra visai kitokia. Zero waste nėra tobulybės siekis. Tai – įkvepianti ir naujus horizontus atverianti kelionė, kurioje svarbus kiekvienas mažas žingsnis.
Sveika gyvensena – ne vien mityba ar sportas
Sveika gyvensena dažnai suvokiama gana siaurai – kaip mitybos planas ar treniruočių tvarkaraštis. Iš tiesų tai yra kur kas daugiau. Sveika gyvensena – holistinis požiūris į save, apimantis tiek fizinę, tiek psichologinę, emocinę, o kartais net ir dvasinę žmogaus gerovę. Žinoma, mityba yra vienas kertinių sveikos gyvensenos akmenų. Tai, ką dedame į savo skrandį, tiesiogiai veikia mūsų energijos lygį, imuninę sistemą, nuotaiką ir net miegą.
Sveika mityba paprastai remiasi šiomis taisyklėmis:
Natūralūs, neperdirbti maisto produktai;
Daugiau augalinių produktų (daržovės, vaisiai, grūdai, ankštiniai);
Cukraus, rafinuotų miltų, priedų ribojimas;
Pakankamas vandens vartojimas;
Sąmoningas valgymas – dėmesys maistui, valgymo tempui, alkio ir sotumo signalams.
Natūralūs, neperdirbti maisto produktai;
Daugiau augalinių produktų (daržovės, vaisiai, grūdai, ankštiniai);
Cukraus, rafinuotų miltų, priedų ribojimas;
Pakankamas vandens vartojimas;
Sąmoningas valgymas – dėmesys maistui, valgymo tempui, alkio ir sotumo signalams.
Čia natūraliai pradeda ryškėti sąsajos su zero waste – natūralesnis maistas dažnai būna mažiau supakuotas, vietinis, sezoninis, perkamas birių prekių skyriuje ar iš ūkininkų. Sveikai maitindamiesi dažnai kartu sumažiname savo ekologinį pėdsaką.
Kitas svarbus sveikos gyvensenos aspektas yra reguliarus fizinis aktyvumas. Tai nereiškia, kad būtina tapti sporto klubo lankytojais. Svarbiausia – judėti kasdien: vaikščioti, važiuoti dviračiu, lipti laiptais, atlikti tempimo pratimus ar tiesiog būti fiziškai aktyviems.
Reguliarus judėjimas padeda:
Stiprinti širdies-kraujagyslių sistemą,
Reguliuoti svorį,
Pagerinti miego kokybę,
Mažinti stresą ir nerimą.
Stiprinti širdies-kraujagyslių sistemą,
Reguliuoti svorį,
Pagerinti miego kokybę,
Mažinti stresą ir nerimą.
Renkantis judėjimą, pvz., vaikščioti pėsčiomis į darbą ar naudotis dviračiu, kartu mažėja automobilių naudojimas ir išmetamų teršalų kiekis. Vėlgi gaunama dviguba nauda: tiek kūnui, tiek aplinkai.
Sveika gyvensena neatsiejama nuo vidinės būsenos. Stresas, emocinis perdegimas, nerimas ar miego trūkumas gali neigiamai paveikti fizinę sveikatą, net jei mityba ir fizinis aktyvumas yra puikūs.
Todėl labai svarbu:
Skirti laiko poilsiui ir atsipalaidavimui;
Praktikuoti dėmesingumą (angl. mindfulness);
Būti gamtoje – tai mažina kortizolio (streso hormono) lygį;
Palaikyti artimus santykius, kalbėtis, jausti bendruomeniškumą.
Skirti laiko poilsiui ir atsipalaidavimui;
Praktikuoti dėmesingumą (angl. mindfulness);
Būti gamtoje – tai mažina kortizolio (streso hormono) lygį;
Palaikyti artimus santykius, kalbėtis, jausti bendruomeniškumą.
Zero waste filosofija dažnai natūraliai veda link lėtesnio, sąmoningesnio gyvenimo, mažesnio chaoso, daugiau tvarkos, o tai tiesiogiai prisideda prie emocinės pusiausvyros. Sveika gyvensena nėra greitas sprendimas ar trumpalaikė dieta. Tai – ilgalaikis įsipareigojimas rūpintis savimi visapusiškai – nuo kūno iki minčių. Būtent šis rūpestis savimi dažnai virsta rūpesčiu aplinka, nes sveikas žmogus nori gyventi sveikame pasaulyje.
Kur susitinka zero waste ir sveika gyvensena?
Iš pirmo žvilgsnio zero waste ir sveika gyvensena atrodo kaip skirtingi tikslai – vienas labiau apie aplinką, kitas apie asmeninę gerovę. Pažvelgus giliau paaiškėja, kad jų susikirtimo taškų ne tik daug, bet jie ir labai logiški. Abiem atvejais siekiama to paties: gyventi kokybiškiau, sąmoningiau, su mažesniu poveikiu aplinkai ir didesne pagarba sau bei pasauliui.
Šie du keliai ypač natūraliai susilieja mitybos srityje:
Neperdirbtas maistas – tiek zero waste, tiek sveikos mitybos pagrindas. Švieži vaisiai, daržovės, kruopos, riešutai ar ankštiniai dažnai perkami be pakuočių arba birių prekių skyriuose.
Sezoniniai ir vietiniai produktai – sveikesni, šviežesni, jiems nereikia tolimų kelionių bei gausaus įpakavimo.
Namų gamyba – ruošiant maistą patiems kontroliuojami ingredientai, išvengiama perdirbto maisto, o kartu ir plastiko bei vienkartinių pakuočių. Pvz., vietoje batonėlio plastikinėje pakuotėje – naminiai avižiniai sausainiai iš vietinių produktų. Vietoje plastikinio vandens butelio – daugkartinė gertuvė su vandeniu iš čiaupo.
Neperdirbtas maistas – tiek zero waste, tiek sveikos mitybos pagrindas. Švieži vaisiai, daržovės, kruopos, riešutai ar ankštiniai dažnai perkami be pakuočių arba birių prekių skyriuose.
Sezoniniai ir vietiniai produktai – sveikesni, šviežesni, jiems nereikia tolimų kelionių bei gausaus įpakavimo.
Namų gamyba – ruošiant maistą patiems kontroliuojami ingredientai, išvengiama perdirbto maisto, o kartu ir plastiko bei vienkartinių pakuočių. Pvz., vietoje batonėlio plastikinėje pakuotėje – naminiai avižiniai sausainiai iš vietinių produktų. Vietoje plastikinio vandens butelio – daugkartinė gertuvė su vandeniu iš čiaupo.
Aktyvus gyvenimo būdas ne tik gerina fizinę sveikatą, bet ir gali sumažinti poveikį aplinkai:
Vaikščiojimas pėsčiomis ar važiavimas dviračiu – degina kalorijas, o kartu neteršiamas oras.
Mažiau automobilio – daugiau judėjimo. Net ir viešasis transportas prisideda prie mažesnio CO pėdsako nei individuali kelionė automobiliu.
Dar vienas aspektas – buvimas gamtoje. Pasivaikščiojimai miške, bėgiojimas parke ar tiesiog išėjimas pasivaikščioti vakare – tai ir fizinis aktyvumas, ir būdas kurti artimesnį ryšį su aplinka. O kai mylime gamtą, natūraliai norisi ją saugoti.
Sveika gyvensena apima ir namų švarą, oro kokybę, daiktų pasirinkimą. Čia zero waste idėjos tampa tikra pagalba:
Natūralios valymo priemonės, tokios kaip actas, soda ar citrina – veiksmingos, nekenkia sveikatai, nekaupia chemikalų ore.
Mažiau daiktų – mažiau streso. Minimalistinis požiūris (kurį skatina zero waste) padeda atsisakyti pertekliaus, mažina vizualinį triukšmą ir palengvina kasdienybę.
Drabužiai ir tekstilė – vietoje greitosios mados galima rinktis kokybiškus, ilgalaikius drabužius iš natūralių audinių. Sveika kūnui ir etiška aplinkai.
Natūralios valymo priemonės, tokios kaip actas, soda ar citrina – veiksmingos, nekenkia sveikatai, nekaupia chemikalų ore.
Mažiau daiktų – mažiau streso. Minimalistinis požiūris (kurį skatina zero waste) padeda atsisakyti pertekliaus, mažina vizualinį triukšmą ir palengvina kasdienybę.
Drabužiai ir tekstilė – vietoje greitosios mados galima rinktis kokybiškus, ilgalaikius drabužius iš natūralių audinių. Sveika kūnui ir etiška aplinkai.
Tiek sveika gyvensena, tiek zero waste prasideda nuo sąmoningumo. Kai sustojame ir susimąstome, ko mums iš tiesų reikia, natūraliai pradedame rinktis visapusę kokybę. Pradedame skaityti etiketes, vertinti produktų kilmę, ieškoti alternatyvų, kurios būtų palankesnės tiek mums, tiek pasauliui. Štai čia atsiranda didžiausias šių dviejų kelių bendrumas – atsakomybė: už savo kūną, už savo sveikatą, už aplinką, kurioje gyvename.
Dažniausi iššūkiai ir jų sprendimai
Didžiausias XXI a. iššūkis – greitis ir patogumas. Greitas maistas, greita mada, greiti pirkimai internetu. Norisi visko čia ir dabar. Zero waste bei sveika gyvensena dažnai reikalauja lėtumo: planavimo, gaminimo, ieškojimo, svarstymo. Koks sprendimas? Nereikia visko daryti iš karto.
Pradėkime nuo mažų žingsnių:
Įsiveskime vieną dieną per savaitę, kai gaminame namuose ir perkame produktus be pakuočių.
Įsigykime daugkartinį puodelį ar pirkinių maišelį ir naudokime jį kasdien.
Planuokime savaitės maistą – tai sumažins impulsyvius pirkinius ir leis rinktis sveikesnius variantus.
Įsiveskime vieną dieną per savaitę, kai gaminame namuose ir perkame produktus be pakuočių.
Įsigykime daugkartinį puodelį ar pirkinių maišelį ir naudokime jį kasdien.
Planuokime savaitės maistą – tai sumažins impulsyvius pirkinius ir leis rinktis sveikesnius variantus.
Dažnai tenka išgirsti: „Zero waste ir ekologiškas maistas – tik turtingiesiems.“ Tame yra tiesos – kai kurie tvarūs produktai (ypač specializuotose parduotuvėse) kainuoja daugiau. Bet… ar tikrai?
Reikia žiūrėti į visumą ir toliaregiškai:
Mažiau perkame – daugiau sutaupome. Atsisakę nereikalingų daiktų, vienkartinių pakuočių, kavos išsinešimui ar impulsyvių pirkinių, žmonės dažnai pastebi, kad išleidžia mažiau.
Maisto planavimas padeda išvengti švaistymo – tai irgi taupymas.
Antrų rankų daiktai ar drabužiai ne tik pigesni, bet ir tvaresni.
Gaminant namuose – sveikiau ir pigiau nei valgyti restoranuose. Daug kam šiais laikais iššūkį kelia ir laiko trūkumas. Darbas, mokslai, vaikų auginimas, namų priežiūra, socialinis gyvenimas – kur dar bandyti gyventi sveikai ir pagal zero waste filosofiją?
Mažiau perkame – daugiau sutaupome. Atsisakę nereikalingų daiktų, vienkartinių pakuočių, kavos išsinešimui ar impulsyvių pirkinių, žmonės dažnai pastebi, kad išleidžia mažiau.
Maisto planavimas padeda išvengti švaistymo – tai irgi taupymas.
Antrų rankų daiktai ar drabužiai ne tik pigesni, bet ir tvaresni.
Gaminant namuose – sveikiau ir pigiau nei valgyti restoranuose. Daug kam šiais laikais iššūkį kelia ir laiko trūkumas. Darbas, mokslai, vaikų auginimas, namų priežiūra, socialinis gyvenimas – kur dar bandyti gyventi sveikai ir pagal zero waste filosofiją?
Viskas įmanoma, jeigu išmoksite automatizuoti ir supaprastinti sprendimus:
Pasiruoškite maistą kelioms dienoms į priekį.
Rinkitės paprastus, greitus, bet sveikus receptus.
Turėkite bazinį zero waste rinkinį: daugkartinius maišelius, gertuvę, maisto indelį – kad ir kelyje galėtumėte rinktis tvarumą.
Įtraukite šeimą – dalintis atsakomybėmis reiškia mažiau streso ir daugiau visapusės naudos.
Turėkite bazinį zero waste rinkinį: daugkartinius maišelius, gertuvę, maisto indelį – kad ir kelyje galėtumėte rinktis tvarumą.
Įtraukite šeimą – dalintis atsakomybėmis reiškia mažiau streso ir daugiau visapusės naudos.
Neretai zero waste ir sveiką gyvenseną pasirinkę žmonės išgirsta skeptišką aplinkinių nuomonę – kam tau to reikia? Vieni tiesiog nesupranta tokių pasirinkimų, kiti juos ironizuoja ar net piktai kritikuoja.
Koks galėtų būti sprendimas?
Būkime pavyzdžiu, o ne moralistais. Kai kiti mato, kad gyvenate ramiai, sąmoningai, pozityviai, tai kur kas labiau įkvepia nei pamokslai.
Pasidalinkime patiriama nauda: ne tik aplinkai, bet ir sau – kaip geriau jaučiamės, kiek sutaupome, kiek mažiau chaoso gyvenime patiriame.
Suraskime bendraminčių – net jei realiame gyvenime jų mažai, virtualios bendruomenės soc. tinkluose padeda jaustis ne vieniems.
Būkime pavyzdžiu, o ne moralistais. Kai kiti mato, kad gyvenate ramiai, sąmoningai, pozityviai, tai kur kas labiau įkvepia nei pamokslai.
Pasidalinkime patiriama nauda: ne tik aplinkai, bet ir sau – kaip geriau jaučiamės, kiek sutaupome, kiek mažiau chaoso gyvenime patiriame.
Suraskime bendraminčių – net jei realiame gyvenime jų mažai, virtualios bendruomenės soc. tinkluose padeda jaustis ne vieniems.
Gyventi sveikai ir tvariai nėra utopija – tai sąmoningas pasirinkimas. Ne vienkartinis, o visam, nebūtinai iš karto – galima mažais žingsniais, savu būdu ir savu tempu. Svarbiausia, kad kiekvienas tinkamas pasirinkimas veda prie pozityvių pokyčių ir naujos gyvenimo kokybės.
Leiskite mums prisidėti prie jūsų gyvenimo būdo gerinimo. Subalansuokite savo mitybą ir pasirūpinkite savo organizmo našumu pasirinkdami vieną iš 7pack mitybos planų.
