Tvarumas – viena aktualiausių šiandienos temų. Ji apima vis daugiau gyvenimo sričių, mityba – ne išimtis. Ir tai ne tik mada, o būtinybė, tausojanti tiek žmogaus organizmą, tiek visą mus supančią aplinką. Aptarkime, kodėl verta rinktis tvarius produktus.

Nauda žmogui…

Tvari mityba – viena geriausių investicijų į sveikatą. Rinkdamiesi vietinius, ekologiškus ir sezoninius produktus, galime sumažinti cheminių medžiagų poveikį organizmui, pagerinti virškinimą, sumažinti lėtinių ligų riziką ir užtikrinti geresnę bendrą savijautą.

Mažiau cheminių medžiagų. Įprastinėje maisto pramonėje dažnai naudojami pesticidai, herbicidai, antibiotikai ir sintetiniai konservantai, galintys turėti neigiamą poveikį žmogaus organizmui. Tvari mityba, paremta ekologiškais ir natūraliais produktais, padeda sumažinti šių cheminių junginių kiekį kasdienėje mityboje. Ekologiškuose produktuose yra žymiai mažiau pesticidų likučių, kurie siejami su neurologinėmis ligomis, endokrininės sistemos sutrikimais ir netgi vėžiu. Ekologiškai užauginta mėsa bei pieno produktai yra be sintetinių hormonų ir antibiotikų, todėl jie saugesni žmogaus organizmui, neprisideda prie atsparumo antibiotikams vystymosi. Tvarios mitybos principai skatina rinktis natūralius, minimaliai apdorotus produktus, kuriuose nėra dirbtinių dažiklių, skonio stipriklių ar konservantų, siejamų su įvairiais sveikatos sutrikimais, tokiais kaip hiperaktyvumas, alergijos ar metaboliniai sutrikimai.

Didesnis maistingumas. Tvarios mitybos pagrindas – švieži, sezoniniai ir ekologiški produktai, kurie dažnai turi didesnį maistinių medžiagų kiekį nei perdirbti ar pramoniniu būdu užauginti produktai.
Ekologiškai užaugintuose vaisiuose ir daržovėse dažnai randama didesnė antioksidantų, vitaminų bei mineralų koncentracija. Pavyzdžiui, ekologiškos braškės gali turėti iki 60 % daugiau antioksidantų nei įprastai auginamos braškės. Ekologiškai užauginta mėsa ir pieno produktai dažniausiai turi daugiau omega 3 riebalų rūgščių, kurios padeda palaikyti gerą širdies ir kraujagyslių sistemos būklę, mažina uždegiminius procesus organizme bei gerina smegenų veiklą.

Sklandesnis virškinimas. Tvari mityba dažnai yra turtinga maistinėmis skaidulomis, kurios svarbios gerai žarnyno mikrobiotos būklei palaikyti. Skaidulų turtingi produktai, tokie kaip šviežios daržovės, vaisiai, ankštiniai augalai ir viso grūdo produktai, padeda palaikyti gerą virškinimą ir mažina tokių problemų kaip vidurių užkietėjimas ar dirgliosios žarnos sindromas riziką. Tvarioje mityboje dažnai akcentuojami natūralūs rauginti produktai, tokie kaip kefyras, rauginti kopūstai ar kimčiai. Jie padeda palaikyti gerą bakterijų pusiausvyrą žarnyne, kas lemia geresnę imuninę sistemą ir mažesnę uždegiminių ligų riziką.

Mažesnė lėtinių ligų rizika. Ilgalaikis tvarios mitybos laikymasis gali sumažinti tam tikrų lėtinių ligų atsiradimo tikimybę. Didesnis omega 3 riebalų rūgščių ir antioksidantų kiekis, mažesnis perdirbto maisto ir rafinuotų angliavandenių vartojimas padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje ir apsaugo nuo aterosklerozės. Tai mažina lėtinių širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tvarioje mityboje prioritetas teikiamas nesmulkintiems grūdams, ankštinėms daržovėms ir sveikiems riebalams, kurie padeda stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažina insulino rezistencijos, o kartu ir II tipo cukrinio diabeto riziką. Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad ekologiška mityba, kurioje gausu natūralių antioksidantų, gali sumažinti tam tikrų vėžio rūšių riziką. Pavyzdžiui, didesnis skaidulų ir augalinės kilmės produktų vartojimas gali sumažinti storosios žarnos vėžio tikimybę.

Stipresnė psichinė sveikata.  Mityba daro didelę įtaką ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Tvarios mitybos principais besivadovaujantys žmonės dažnai turi daugiau energijos. Mažiau perdirbtų ir cukraus turinčių produktų reiškia stabilesnį cukraus kiekį kraujyje, todėl išvengiama staigių energijos kritimų. Tai padeda ir nuotaikos stabilumui.  Be to, sveiki riebalai ir omega 3 riebalų rūgštys palaiko serotonino lygį, kuris atsakingas už gerą nuotaiką ir mažina depresijos riziką. Taip pat antioksidantai ir sveiki riebalai skatina neuronų veiklą, todėl gerėja atmintis, dėmesio koncentracija bei protinis aiškumas.

…ir aplinkai

Visame pasaulyje vis labiau akcentuojama, kad tvarumas – ne prabangos reikalas, o būtinybė, jei norime išsaugoti gamtą ir gyventi sveikesnėje aplinkoje.

Klimato kaitos mažinimas. Maisto gamyba ir tiekimas yra viena pagrindinių klimato kaitą skatinančių veiklų. Ji atsakinga už maždaug 25–30 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Tai daugiausia lemia pramoninė gyvulininkystė, sukurianti didžiulius metano (CH₄) kiekius. Metanas yra apie 28 kartus stipresnės šiltnamio efekto dujos nei anglies dvideginis (CO₂). Taip pat stipriai prisideda dideli maisto transportavimo atstumai, kai produktai importuojami iš kitų žemynų, sukeldami papildomas CO₂ emisijas. Tvari mityba mažina klimato kaitą skatindama vartoti daugiau augalinės kilmės maisto, taigi taip mažėja metano emisijos. Taip pat pirmenybė teikiama vietiniams sezoniniams produktams, kas reiškia mažiau transportavimo ir jo palikto CO₂ pėdsako.

Vandens išteklių taupymas. Žemės ūkis yra vienas didžiausių vandens vartotojų pasaulyje – jame sunaudojama apie 70 % viso gėlo vandens. Tačiau skirtingi produktai reikalauja nevienodo vandens kiekio. Norint gauti 1 kg jautienos prireikia apie 15 tūkst. litrų vandens. Tokiam pačiam kiekiui ryžių pakanka 2,5 tūkst. litrų, o bulvių – vos 300 litrų. Vartojant mažiau mėsos ir daugiau augalinės kilmės maisto, sumažinamas vandens suvartojimas. Dar geriau, jeigu pasirenkami vietiniai sezoniniai produktai, nereikalaujantys papildomo laistymo (arba jis nėra itin gausus) ar ilgalaikio saugojimo.

Dirvožemio išsaugojimas. Intensyvus žemės ūkis alina dirvožemį, sukelia eroziją ir mažina jo derlingumą. Be to, cheminės trąšos ir pesticidai užteršia gruntinius vandenis ir naikina naudingas dirvožemio bakterijas. Ekologiška žemdirbystė naudoja natūralias trąšas ir tausojančius auginimo metodus. Sėjomaina ir daugiakultūris ūkininkavimas išsaugo dirvožemio kokybę. O sezoninių produktų vartojimas mažina dirbtinį dirvožemio išnaudojimą.

Biologinės įvairovės apsauga. Monokultūrų žemdirbystė (kai auginama tik viena rūšis, pavyzdžiui, kviečiai ar soja) naikina ekosistemas ir sumažina biologinę įvairovę. Intensyvus pesticidų ir herbicidų naudojimas naikina ne tik kenkėjus, bet ir naudingus vabzdžius, paukščius bei dirvožemio mikroorganizmus. Ekologiška žemdirbystė kaip tik skatina natūralias ekosistemas. Daugiafunkciniai ūkiai ir smulkieji ūkininkai dažniau augina įvairesnes kultūras, saugo natūralias pievas, kurios tampa bičių, drugelių ir kitų vabzdžių buveinėmis, svarbiomis visai ekosistemai.

Mažesnis maisto švaistymas. Apie 30 % viso pasaulyje pagaminamo maisto yra išmetama. Tai reiškia milžinišką išteklių švaistymą ir papildomą taršą. Pirkdami tik tiek, kiek reikia, mažiname perteklinį vartojimą. Tvari mityba skatina naudoti visas produktų dalis (pvz., daržovių lupenas sultiniams), taip sumažinamas atliekų kiekis. Svarbus ir dėmesys tinkamam maisto laikymui – taip prailginamas jo galiojimo laikas. Be to, visuomet svarbu įvertinti, ar maistas tikrai jau nebetinkamas vartoti. Pvz., vietoje to, kad išmestume šiek tiek suglebusius vaisius, galime juos panaudoti kokteiliams ar kepiniams.

Tvarumas kasdien

Tvarus maitinimasis – tai ne tik tendencija, bet ir atsakingas pasirinkimas, kuris padeda išsaugoti gamtą, mažinti taršą ir gerinti sveikatą. Norint maitintis tvariau, nebūtina radikaliai keisti savo gyvenimo būdo – užtenka mažų, bet sąmoningų pokyčių kasdienėje mityboje.

Rinktis vietinius ir sezoninius produktus. Vietiniai produktai nereikalauja ilgų transportavimo atstumų, todėl išmetama mažiau CO₂. Sezoniniai produktai yra šviežesni, maistingesni ir nereikalauja dirbtinių sąlygų auginti. Be to, vietinių gamintojų palaikymas stiprina ekonomiką ir skatina tvarią žemdirbystę.

Pirmenybę teikti ekologiškiems produktams. Ekologiška žemdirbystė nenaudoja sintetinių pesticidų ir trąšų, kurie teršia dirvožemį ir vandenį. Tai palaiko tvarią gamybą ir padeda išsaugoti biologinę įvairovę. Be to, ekologiški produktai dažnai turi daugiau maistinių medžiagų. Svarbu žinoti, kad ekologiški produktai turi būti sertifikuoti ir pažymėti specialiais ženklais. Jeigu neturite galimybės rinktis vien ekologiškus produktus, bent jau dažniau pirkite iš smulkių vietinių ūkininkų. Jie dažnai produkciją augina natūraliai, nors ir neturi oficialių ekologiškumo sertifikatų.

Valgyti daugiau augalinio maisto. Gyvulininkystė yra vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinių. Mėsos gamyba reikalauja daugiau vandens ir resursų nei augaliniai produktai. Augalinis maistas dažnai yra sveikesnis, nes jame mažiau sočiųjų riebalų ir daugiau maistinių skaidulų. Taigi sumažinti mėsos vartojimą daugiau nei verta. Atraskite augalinius baltymų šaltinius: ankštines daržoves, riešutus, sėklas ir pan. Eksperimentuokite su vegetariškais / veganiškais receptais – augalinis maistas gali būti ne tik sveikas, bet ir labai skanus!

Vengti perdirbto maisto. Perdirbti maisto produktai dažnai turi daug konservantų, cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų, kurie kenkia sveikatai. Jie supakuoti į vienkartines pakuotes, prisidedančias prie plastiko taršos problemos. Be to, ir pats pramoninis maisto perdirbimas reikalauja didelio energijos kiekio ir sukelia taršą. Todėl pirmenybę reikėtų teikti natūraliems neperdirbtiems produktams, vengti papildomų įpakavimų, kuo dažniau gaminti patiems namuose.

Mažinti maisto švaistymą. Kiekvienais metais pasaulyje išmetama beveik trečdalis viso pagaminto maisto. Tai prilygsta vandens, energijos ir žemės resursų švaistymui. Dar blogiau: sąvartynuose irstantis maistas skleidžia metaną – stiprias šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Todėl visuomet svarbu planuoti pirkinius ir įsigyti ne daugiau nei reikia. Būtina tinkamai laikyti maistą, kad nesugestų. Perteklių galima užšaldyti. Stengtis maksimaliai sumažinti maisto išmetimą, pvz., vakarykštę kruopų košę galima įmaišyti į kotletų masę, pernokusius vaisius panaudoti glotnučiams ir pan.

Atsakingai rinktis žuvį. Perteklinė žvejyba naikina žuvų populiacijas ir kenkia jūros ekosistemoms. Dėl to kai kurios rūšys (pvz., tunas) yra beveik ant išnykimo ribos. Ne ką geresnis pasirinkimas akvakultūros ūkiuose auginamos žuvys, nes jos dažnai gydomos antibiotikais. Todėl perkant žuvį reikėtų ieškoti tvarių žvejybos sertifikatų („MSC“, „ASC“, „Dolphin Safe“). Taip pat rinktis mažiau išnaudojamas rūšis – vietines žuvis, tokias kaip stintos, ešeriai ar karšiai.

Leiskite mums prisidėti prie jūsų gyvenimo būdo gerinimo. Subalansuokite savo mitybą ir pasirūpinkite savo organizmo našumu pasirinkdami vieną iš 7pack mitybos planų.

Būkite sveiki ir laimingi!

7pack.lt – Tavo subalansuotos mitybos partneris