Joninių kilmė tradicijos ir patiekalai 7pack mityba
Joninių kilmė, tradicijos ir patiekalai

Joninės yra viena seniausių ir svarbiausių švenčių Lietuvoje. Jos švenčiamos naktį iš birželio 23 į 24 naktį. Manoma, kad šią naktį, kai saulė pasiekia savo viršūnę, gamta pripildoma ypatingos energijos, o žmonės gali prisipildyti jos galybe.

Joninių kilmė

Joninių kilmė siekia senovės pagoniškas šventes, skirtas šviesos ir derliaus laikotarpiui. Ši šventė buvo susijusi su saulės dievų garbinimu ir augimo bei vaisiaus simbolika. Prieš krikščionybės plitimą Lietuvoje, Joninės buvo susijusios su senovės baltų kultūra ir mitologija. Šią šventę baltai švenčia, siekdami pagerbti dievą Kupalą arba Kupolę, kuris buvo saulės dievas ir vasaros saulėgrįžos simbolis. Kupolė buvo laikomas galingu ir griežtu dievu, kuris buvo atsakingas už derlių, augimą ir vaisius. Joninės šventė buvo laikoma ypatingu metu, kai gamta buvo prisotinta energija ir jėga.

Su krikščionybės atėjimu į Lietuvą, Joninės šventė pradėjo būti siejama su Jonu Krikštytoju, kurio gimtadienis švenčiamas birželio 24 dieną. Ši nauja prasmė suteikė šventei krikščionišką kontekstą ir pavadino ją Joninėmis. Tačiau, nepaisant krikščioniško vardo, Joninių šventė išsaugojo daug senovinių pagoniškų tradicijų ir apeigų.

Svarbiausi Joninių šventės atributai

Joninių metu svarbiausias elementas yra ugnies apeigos. Kupolinė yra speciali Joninių atributika, kuri yra puošiama gėlėmis ir pakabinama aukštai ant šakos. Kupolinė deginama ant laužo arba dedama ant vandens. Žmonės ratu šoka per ugnį ir tiki, kad tai apsaugos juos nuo nelaimių ir ligų, o taip pat suteiks jiems energijos ir jėgų. Šiandien daugelio miestų ir miestelių aikštėse kuriami laužai arba šaudyklės, kurios yra uždegamos. Žmonės susirenka aplink ugnį, šoka ratu, dainuoja ir švenčia. Be to, būna organizuojami fejerverkai ir įvairūs ugnies pasirodymai, kurie prideda ypatingos magijos šventei.

Be to, Joninių šventės metu ypatingą vaidmenį vaidina gėlės ir vainikai. Senovėje jaunos mergaitės pynė gražius vainikus iš žolelių ir gėlių ir paleisdavo upėse. Šis ritualas buvo laikomas rūpesčiu dėl gerų santykių ir meilės ateityje. Taip pat buvo tikima, kad šią naktį gėlės įgyja ypatingų gydomųjų savybių. Šios vainikų pynimo tradicijos liko ir iki šių dienų, tik dabar kartu su vainikais arba atskirai žmonės paleidžia ir palinkėjimų ir svajonių raštelius.

Be abejo, Joninės neapsieidavo be tradicinių šokių ir dainų. Šokiai vykdavo aplink laužus ir buvo tikima, kad tradicinis peršokimas per ugnį atneša sėkmę ir laimę. Mūsų laikais Joninių šventė taip pat neįsivaizduojama be muzikos, šokių ir šokinėjimo per laužus, bet tai tapo labiau pramoga nei kažkokios prasmės nešimas. Žmonės tiesiog linksminasi, džiaugiasi gyvenimu ir sukuria neeilinę džiaugsmo ir draugystės atmosferą.

Kalbant apie Joninių atributus, kiekvienas regionas gali turėti savo unikalių tradicijų ir papročių, tačiau bendra idėja lieka ta pati – švęsti vasaros saulėgrįžą, bendrauti su artimaisiais ir džiaugtis šventės atmosfera.

Tradiciniai Joninių patiekalai

Joninių šventė yra ne tik apie apeigas ir tradicijas, bet ir apie skanų maistą, kuris atspindi šios šventės dvasią. Štai keletas tradicinių Joninių valgių ir patiekalų, kuriuos galite rasti šventės metu Lietuvoje:

  • Žirnių sriuba su kiauliena yra vienas iš tradicinių Joninių patiekalų. Šis sotus ir šiltas patiekalas paprastai gaminamas iš žirnių, morkų, svogūnų, kiaulienos ir kitų ingredientų. Tai puiki šventinio stalo pradžia.
  • Šaltibarščiai taip pat labai populiarūs Joninių metu. Šis raudonas, gaivus patiekalas puikiai tinka vasaros šventei.
  • Žuvies patiekalai yra ne ką mažiau populiarūs. Dažniausiai žuvis yra kepama ant grotelių arba ant specialių žievelių virš ugnies. Ji pabarstoma druska, pipirais ir kitais prieskoniais.
  • Be žuvies, per Jonines labai populiarūs ir mėsos kepsniai ant laužo. Populiariausi yra jautienos, kiaulienos arba avienos kepsniai.
  • Blynai yra vienas iš populiarių Joninių patiekalų. Per Jonines populiariausias yra tradicinis blynų receptas, o kepami jie specialioje keptuvėje ant laužo.
  • Midus yra tradicinis lietuviškas gėrimas, gaminamas iš medaus, vandens ir kitų ingredientų. Tai saldus ir aromatingas gėrimas, kuris taip pat yra svarbus elementas Joninių šventėje.

Šiuolaikinėse Joninių šventėse patiekalų įvairovė žymiai didesnė ir šiuolaikiškesnė, persipinusi su kitų tautų ir šalių virtuvėmis. Ant šiuolaikinių Joninių stato populiarūs amerikietiški mėsainiai su bulvytėmis, „pancakes“ blyneliai ir dešrainiai, itališka pica kepta ant laužo, armėniškas šašlykas ir pan.

Joninės Lietuvoje yra ypatinga ir magiška šventė, kurioje susipina senovinės pagoniškos tradicijos su krikščioniškais elementais. Ši šventė leidžia žmonėms prisiminti savo tautinę kultūrą, bendrauti su gamta ir džiaugtis vasaros saulėgrįžos laikotarpiu. Joninių šventė yra puiki proga pažinti Lietuvos tradicijas ir įsigilinti į jos unikalumą.

Joninės yra puiki proga pasimėgauti įvairiu tradiciniu lietuvišku maistu. O po jų visada galėsite grįžti prie subalansuotos mitybos su vienu iš 7Pack mitybos planų.

Būkite sveiki ir sėkmingi!
7pack.lt – Tavo subalansuotos mitybos partneris

  • Krepšelis tuščias