Velykos yra reikšminga religinė šventė, švenčiama daugelyje pasaulio šalių. Šiame straipsnyje panagrinėsime Velykų ištakas ir įvairius, su jomis susijusius, papročius bei tradicijas.

Iš kur kilo Velykų šventė?

Velykų kilmė siekia ankstyvąją krikščionių bažnyčią. Pasak Biblijos, Jėzus Kristus buvo nukryžiuotas penktadienį prieš žydų Pesach šventę. Trečią dieną po nukryžiavimo jis prisikėlė iš numirusių, o tai jo pasekėjai švęsdavo kaip Velykų sekmadienį. Jėzaus Kristaus prisikėlimas laikomas vilties ir naujo gyvenimo simboliu. Ši diena laikoma svarbiausia krikščioniškojo kalendoriaus diena, žymi gavėnios pabaigą – pasninko, atgailos ir apmąstymų laikotarpį.

Velykos visame pasaulyje švenčiamos įvairiais būdais, su švente siejamos įvairios tradicijos ir papročiai. Daugelyje krikščionių bendruomenių prieš Velykas vyksta pasninko ir maldos laikotarpis, vadinamas gavėnia, kuris trunka keturiasdešimt dienų ir baigiasi šeštadienį prieš Velykų sekmadienį.

Pagrindinės Velykų tradicijos

Velykų sezonas pasižymi įvairiais papročiais ir tradicijomis, kurios įvairiose šalyse skiriasi.

Apžvelgsime kai kurias labiausiai paplitusias Velykų tradicijas.

1. Velykiniai kiaušiniai
   Velykiniai kiaušiniai yra populiarus Velykų simbolis daugelyje kultūrų. Jie yra naujos gyvybės ir atgimimo simbolis. Daugelyje šalių yra kiaušinių marginimo ir dažymo tradiciją, o kai kuriose, pavyzdžiui JAV, vyksta tradicinė Velykinių kiaušinių medžioklė, kuri ypač patinka vaikams. Taip pat labai populiarus Velykų žaidimas yra kiaušinių ridenimas nuo kalniuko, kur laimi tas, kurio kiaušinis nukeliauja toliausiai.
2. Velyku triušis
   Dar viena Velykų tradicija – Velykų triušis, kuris, kaip manoma, atsirado Vokietijoje XVI amžiuje. Teigiama, kad Velykų zuikis Velykų sekmadienį vaikams neša kiaušinius ir kitus skanėstus, dažnai vaizduojamas kaip draugiškas, pūkuotas padaras ilgomis ausimis ir krepšiu pilnu kiaušinių. Pagal tradiciją vaikai turi palikti morkas ar kitus skanėstus Velykų triušiui mainais į dovanas.
3. Religinės pamaldos
   Velykos pirmiausia yra religinė šventė, todėl daugelis krikščionių Velykų sekmadienį lanko specialias pamaldas. Šios pamaldos dažnai apima giesmių giedojimą, Šventojo Rašto skaitymą ir dalyvavimą komunijoje. Kai kuriose bažnyčiose taip pat vyksta saulėtekio pamaldos, kurios prasideda auštant Velykų sekmadienį ir žymi dienos iškilmių pradžią.
4. Velykų stalas
   Be kiaušinių ir triušių, daugeliui žmonių Velykos asocijuojasi su ypatingu maistu ir valgiais. Tradiciniai Velykų patiekalai įvairiose šalyse skiriasi, tačiau čia yra keletas populiarių patiekalų, apie kuriuos galbūt jums teko girdėti:

• Kepta ėriena. Kepta ėriena yra tradicinis Velykų patiekalas daugelyje kultūrų, ypač krikščioniškose šalyse. Tai simbolizuoja Jėzaus Kristaus, kuris dažnai vadinamas „Dievo Avinėliu“, auką. Graikijoje kepta ėriena dažnai patiekiama su citrina ir raudonėliu, o Jungtinėje Karalystėje ji gali būti patiekiama su mėtų padažu.
• Hot Cross Buns. Hot Cross Buns – tai saldžios, prieskoniais pagardintos bandelės su kryželiu viršuje, daugelyje šalių tradiciškai valgomos Didįjį penktadienį. Kryžius simbolizuoja Jėzaus Kristaus nukryžiavimą. Karštos kryžminės bandelės dažnai gaminamos su džiovintais vaisiais, pavyzdžiui, serbentais ar razinomis, ir patiekiamos šiltos su sviestu.
• Simnel pyragas. Simnel pyragas yra vaisių pyragas, kuris tradiciškai valgomas Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje per Velykas. Jis gaminamas su marcipanu, kuriuo dažnai puošiamas pyrago viršus. Iš marcipano suformuota vienuolika rutuliukų, simbolizuojančių apaštalus (atėmus Judą).
• Velykiniai kiaušiniai. Vienas iš pagrindinių Velykų simbolių yra Velykiniai margučiai – marginti kiaušiniai. Tradiciškai, dažniausiai naudojami vištų kiaušiniai. Pirmieji margučiai buvo marginami raudona spalva, kuri simbolizuoja Kristaus kraują, kai šis savo kančia atpirko žmonijos nuodėmes. Margučiai – atpirkimo, atgimimo simbolis. Kai kuriose šalyse Velykiniai kiaušiniai gaminami iš šokolado ir dekoruojami ryškiomis spalvomis ar raštais.
• Colomba Pasquale. Colomba Pasquale yra tradicinis itališkas velykinis pyragas, kurio forma primena balandį. Jis gaminamas iš cukruotų žievelių, migdolų ir sviesto, o ant viršaus dažnai puošiamas cukrumi arba migdolais. Colomba Pasquale dažniausiai patiekiamas su kava ar arbata.
• Kulich. Kulich yra tradicinė slavų tautų velykinė duona, panaši į pyragą Panettone ir į mūsų tradicinę velykinę bobą. Jis gaminamas iš kiaušinių, sviesto, cukraus ir razinų, dažnai pagardinamas vanile arba citrinos žievele. Kulich dažniausiai papuošiamas su saldžiu glaistu arba glajumi.
• Capirotada. Capirotada yra tradicinis meksikietiškas desertas, dažnai patiekiamas per Didžiąją savaitę (savaitę iki Velykų). Tai duonos pudingas, gaminamas iš cinamono, gvazdikėlių, sūrio ir sirupo, dažnai užpilamas riešutais arba džiovintais vaisiais.

Tai tik keli tradiciniai Velykų patiekalai, kuriais mėgaujasi žmonės visame pasaulyje.

Svarbu nepamiršti, kad per šventes visą savo laiką stenkimės išnaudoti kuo vertingiau. 7Pack komanda paruošė šventinį šv. Velykų stalo rinkinį, kurį galite užsisakyti jau dabar! Leiskite palengvinti jūsų šventinius rūpesčius ir išsaugoti brangų laiką per šventes, kurį galėsite skirti poilsiui ir bendravimui su artimiausiais žmonėmis!

Subalansuokite savo mitybą ir pasirūpinkite savo odos grožiu ir sveikata pasirinkdami vieną iš 7pack mitybos planų ČIA.

Būkite sveiki ir sėkmingi!
7pack komanda