Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ėmė domėtis holistiniu požiūriu į sveikatą. Taip siekiama ne tik fizinės, bet ir psichinės bei dvasinės gerovės. Holistinė sveikata apjungia visas šias sritis ir gali tapti tuo ilgai ieškotu slaptu laimingo visaverčio gyvenimo receptu.

Kas tai?

Holistinė medicina į žmogų žiūri kaip į darnią visumą, kurią sudaro ne tik fizinis kūnas, bet ir protas, dvasia, emocijos. Visa tai yra neišvengiamai susiję ir nuolat veikia vienas kitą. Sutrikus vienam, sutrinka visa sistema. Gydant tam tikrus negalavimus dėmesys krypsta ne tik į tam tikrus ligų simptomus, o į įvairialypius veiksnius, apimančius ir psichinę gerovę, aplinkos poveikį, santykius, mitybą ir kt. Pagrindiniai holistinės sveikatos principai:

• Gydyti visą žmogų, o ne tik ligos simptomus.
• Geriau užkirsti kelią ligai, o ne ją gydyti.
• Sudaryti organizmui tinkamas sąlygas, leidžiančias jam natūraliai pačiam išgyti.
• Kiekvienas turi būti įgalintas prisiimti atsakomybę už savo sveikatą per tinkamus kasdienius pasirinkimus.
• Psichinė bei dvasinė sveikata daro įtaką fizinei savijautai ir atvirkščiai.

Kuo svarbi?

Holistinė sveikata neapsiriboja trumpalaikiais sprendimais, pabrėžia tvarius gyvenimo būdo pokyčius, lemiančius ilgalaikę gerovę. Tai atneša įvairialypę naudą, patvirtintą moksliniais tyrimais.

Geresnė fizinė sveikata. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad holistinis požiūris į sveikatą padeda žmonėms prisiimti atsakomybę už savo gerovę ir tai labai veiksminga tinkamiems kasdieniams gyvenimo įpročiams, o kartu ir ligų prevencijai. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, holistinis požiūris į sveikatą ypač reikšmingas mažinant mirtingumą nuo širdies bei kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, vėžio, kas sudaro didžiąją dalį visų mirčių. Taigi drąsiai galima teigti, kad holistinė medicina ilgina gyvenimą.

Psichinė gerovė. Daugybė mokslinių studijų patvirtina, jog psichinė ir fizinė sveikata yra glaudžiai susijusios. Holistinė medicina tai puikiai supranta, todėl net gydant fizinius negalavimus skatina tokias praktikas kaip meditacija, sąmoningas dėmesingumas, kvėpavimo pratimai ir kitus streso valdymo metodus. Įrodyta, jog į sveikatą žvelgiant holistiškai žymiai sumažėja nerimo sutrikimų bei depresijos rizika. Holistinis požiūris padeda net ypač sunkiai sergantiems pacientams. Su vėžiu sergančiais žmonėmis atliktas tyrimas parodė, kad tie, kurie buvo gydomi pasitelkiant holistinius principus, kur kas ramiau priėmė savo ligą, patyrė mažesnį stresą nei tie, kurie buvo gydomi akcentuojant vien fizinę būklę.

Kokybiškesnis gyvenimas. Holistinė sveikata skatina subalansuotą gyvenimo būdą, dėl kurio pagerėja miegas, sumažėja stresas, sustiprėja fizinė ir psichinė sveikata.  Žmonės, kurie praktikuoja holistinį gyvenimo būdą, dažnai teigia, kad jaučiasi labiau patenkinti  gyvenimu plačiąja prasme.

Ekonominiai privalumai. Holistinis gyvenimo būdas įprastai reikalauja mažiau medicininės intervencijos, mažiau gydymo vaistais, o tai ilgainiui padeda sutaupyti tiek šeimoms, tiek valstybei. Pavyzdžiui, JAV atliktas tyrimas su nuo lėtinio skausmo kenčiančiais hospitalizuotais pacientais parodė, kad tiems, kuriems taikytas holistinis gydymas, prireikė vidutiniškai 4 % mažesnių gydymo išlaidų nei tiems, kurie gavo įprastinį gydymą.

Holistinės mitybos reikšmė

Holistinė mityba yra vienas vienas iš pagrindinių holistinio gyvenimo būdo komponentų. Svarbu ne tik tai, ką valgome, bet ir kaip bei kodėl tai darome. Holistinio valgymo tikslas yra palaikyti visą kūną, daugiausia dėmesio skiriant maistinių medžiagų turinčiam maistui, sąmoningam valgymui ir suvokiant maisto poveikį nuotaikai, energijos lygiui ir bendrai sveikatai. Štai pagrindiniai holistinės mitybos elementai:

Natūralus maistas. Holistinėje mityboje pirmenybė teikiama neperdirbtam maistui. Daugybė mokslinių  tyrimų rodo, jog perdirbtame maiste, kuriame dažnai gausu cukraus, druskos, dirbtinių priedų, didina nutukimo, širdies ligų bei vėžio riziką. Natūralus maistas suteikia būtinų maistinių medžiagų, kurios yra natūraliai subalansuotos ir naudingos organizmui.

Pirmenybė augaliniams produktams. Holistinė mityba nėra vegetarinė, ji neskatina atsisakyti gyvūninės kilmės maisto, tačiau pirmenybę visgi teigia augalinei mitybai. Augaliniuose produktuose gausu skaidulų, antioksidantų, vitaminų ir mineralų. Harvardo universitete atlikti tyrimai rodo, kad dietos, kuriose gausu šviežių vaisių, daržovių, viso grūdo produktų bei sveikųjų riebalų (pvz., riešutų, sėklų, augalinio aliejaus), sumažina lėtinių ligų riziką.

Sąmoningas valgymas. Jis skatina žmones valgyti lėtai, mėgautis kiekvienu kąsniu ir įsiklausyti į savo kūno alkio ir sotumo signalus. Sąmoningas valgymas gali pagerinti virškinimą, maisto pasrinkimą ir sumažinti stresą.

Vietiniai ir sezoniniai produktai. Sezoniniai vietiniai maisto produktai įprastai būna šviežesni ir maistingesni. Be to, pirmenybę teikiant jiems, o ne atvežtiniams produktams, palaikoma vietinė ekonomika, mažėja neigiamas poveikis aplinkai dėl CO2 (nereikia toli gabenti produkcijos).

Vandens svarba. Tinkama hidratacija atlieka esminį vaidmenį palaikant sveikatą, nes vanduo būtinas kone visoms organizmo funkcijoms. Vartojant pakankamai skysčių galima visą dieną palaikyti aukštą energijos lygį, pagerinti virškinimą, kognityvines funkcijas.

Pusiausvyra. Holistinė mityba vengia bet kokių griežtų ribojimų. Ji skatina įsiklausyti į  kūno poreikius, o ne laikytis griežtų taisyklių. Taip pavyks išlaikyti harmoniją.

Įtraukti visą šeimą

Puoselėjant holistinį gyvenimo būdą labai svarbu, kad į jį būtų įsitraukusi visa šeima – juk kaip ir organizme, taip ir šeimoje kiekviena atskira dalis veikia visumą bei atvirkščiai. Štai keletas patarimų, kaip šeimos narius paskatinti įsitraukti į holisitnį gyvenimo būdą:

Teigiami pavyzdžiai. Vaikai mokosi iš tėvų pavyzdžio, todėl tinkamais savo pasirinkimais galite modeliuoti ir tinkamus mažųjų įpročius Nepamirškite ne tik subalansuotos mitybos, bet ir fizinio aktyvumo, streso valdymo praktikų, kokybiško miego.

Valgymas kartu. Ne tik valgymas, bet ir maisto gamyba. Maisto gaminimas namuose leidžia kontroliuoti ingredientus, vengti perdirbto maisto, be to, tai yra puiki bendra veikla. Tyrimai rodo, kad šeimos, kurios gamina maistą kartu bei kartu valgo, turi geresnius mitybos įpročius ir stipresnius santykius.

Bendra mankšta. Žygiai pėsčiomis, pasivažinėjimas dviračiais, joga, komandiniai sportiniai žaidimai – variantų, kaip šeima gali smagiai ir aktyviai praleisti laiką yra daug. Svarbiausia pasirinkti visiems priimtiną ir įtraukiančią veiklą, kad ji taptų ne tik sportu, bet ir džiaugsmu. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja per savaitę fiziniam aktyvumui skirti bent 150 min. Tikslą pasiekti tampa lengviau, kai judama kartu ir pasirenkama smagi veikla.

Sąmoningumo praktikos. Į jas rekomenduojama įtraukti visus šeimos narius, galima užsiimti visiems kartu. Pradėkite nuo mažų dalykų, pvz., sąmoningo kvėpavimo ar trumpos meditacijos sesijos. Tokie užsiėmimai padeda mažinti stresą, pagerina dėmesį bei emocinę gerovę. Netgi paprasta dėkingumo praktika prie pietų stalo gali sukurti teigiamą atmosferą.

Mažiau ekranų. Įrodyta, kad per ilgas ekranų laikas yra susijęs su miego problemomis, nutukimu, psichinės sveikatos sutrikimais, ypač tarp vaikų. Todėl dienoje reikėtų nusistatyti laiką be ekranų, pvz., valgio metu. Taip paskatinsite aktyvesnį šeimos bendravimą, geriau pažinsite vienas kitą.

Konsultacija su specialistais. Jeigu patiems stinga žinių, verta apsvarstyti galimybę  pasikonsultuoti su holistinės sveikatos specialistais, pvz., natūropatais ar holistinės mitybos specialistais, kurie gali pateikti profesionalių rekomendacijų ir padėti šeimai keisti gyvenimo būdą.

Leiskite mums prisidėti prie jūsų gyvenimo būdo gerinimo. Subalansuokite savo mitybą ir pasirūpinkite savo organizmo našumu pasirinkdami vieną iš 7pack mitybos planų.

Būkite sveiki ir laimingi!
7pack.lt – Tavo subalansuotos mitybos partneris