Per galvą besiverčiančiame pasaulyje stresas yra tapęs kasdienio gyvenimo dalimi. Nesvarbu, jį patiriame dėl darbo, santykių, visuomenės lūkesčių ar realių užklupusių problemų, užsitęsęs ir dažnai besikartojantis stresas tampa pavojingas sveikatai bei smukdo pasitenkinimą gyvenimu. Kaip nugalėti įtampą, atkurti dvasinę bei fizinę energiją ir vėl šypsotis gyvenimui?
Pirmiausia – aš
Egoizmas laikomas didžiule yda, visgi iki tam tikros ribos jis būtinas! Tik pasirūpinę savimi galėsite tinkamai rūpintis kitais. Norėdami gyventi su mažiau įtampos nepamirškite kasdien atsigręžti į save, paklausti, kokie šiandien jūsų poreikiai ir norai, ką galėtumėte padaryti, kad jaustumėtės nors truputį geriau nei vakar. Tai – ne savanaudiškumas, o meilė sau. Įrodyta, kad labai daug naudos duoda įvairios dvasinės praktikos: meditacija, kvėpavimo pratimai, garsų terapija, dienoraščio rašymas ir kt. Jos suteikia galimybę trumpam sustoti, atsiriboti nuo pasaulio ir jo rūpesčių ir atsigręžus į save pagaliau išgirsti savo vidinį balsą. Idealu, jeigu kasdien tokioms dvasinėms praktikoms ir įsiklausymui į save būtų skiriama bent 15-20 min.
Nustatyti ribas
Mums taip lengva brėžti ribas patiems sau, bet taip sunku jas sukurti santykyje su kitais, kai to tikrai reikėtų. Būtina išmokti sakyti „ne“ dalykams ir žmonėms, kurie eikvoja jūsų energiją neduodami jums nieko atgal. Grąža neprivalo būti fizinė, tai gali būti prasmės jausmas, pasitenkinimas, dėkingumas… Išmokę laiku pasakyti „ne“ greitai pajusite, kaip gyvenime natūraliai mažėja įtampos, atsiranda daugiau energijos tiems dalykams, kuriems ją ir norėtumėte skirti. Mes niekam nieko nesame skolingi – tik patys sau tai primetame ir leidžiame tuo patikėti naudos siekiantiems žmonėms.
Būti organizuotiems
Net jeigu save laikote menišku žmogumi, kuris mėgsta improvizuoti ir eiti per gyvenimą kliaujantis nuojauta, organizuotumas vis tiek būtinas. Visame kame – pradedant subalansuota mityba ir baigiant darbu, mokslais, net santykiais su kitais žmonėmis. Kai gyvenime atsiranda tam tikra tvarka, jaučiamės aiškiau, o kartu saugiau. Žinojimas mums leidžia nuvyti šalin įtampą ir leidžia sutaupyti energijos išvengiant nemalonių netikėtų situacijų. Žinoma, visko sukontroliuoti negalime, o ir nereikia. Pakaks elementarios tvarkos gyvenime, kurią galime įsivesti kiekvienas. Nebūkime likimo marionetėmis, kurias kažkas tampo už virvutės ir blaško tarsi popierėlį vėjyje. Valdykime tas virveles patys.
Mėgautis gamta
Kad ir kaip mėgtume miesčionišką gyvenimą bei visus jo siūlomus privalumus, vis dar esame gamtos dalis. Todėl būtent gamtoje jaučiamės geriausiai. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina, kad būdami gamtos apsuptyje (net jei tai būtų miesto parkas) jaučiamės kur kas ramesni nei miesto šurmulyje. Vos 20 min. trukmės pasivaikščiojimas miške ar parke ženkliai sumažina streso hormonų koncentraciją kraujyje, gerina nuotaiką ir paskatina pozityvų mąstymą. Taip pat pakrauna ne tik dvasinės, bet ir fizinės energijos! Ypač stiprų raminantį poveikį turi buvimas šalia vandens – ežero, upės, jūros, o gal nedidelio tvenkinio – kiekvienam pagal galimybes. Tomis dienomis, kai nėra galimybės ištrūkti į gamtą, verta paklausyti jos garsų ar pasižiūrėti gamtinių vaizdų internete – netgi tai padeda įveikti stresą!
Puoselėti sveiką mitybą
Ką dedame į burną, veikia ne tik mūsų kūną, bet ir mintis. Įrodyta, kad sveikos mitybos principų besilaikantys žmonės jaučiasi ne tik kelis kartus energingesni, bet ir bent 60 % laimingesni už tuos, kurie maitinasi nesveikai. Svarbiausia valgyti įvairų, kuo mažiau perdirbtą, natūralų maistą, kad organizmas gautų visų jam būtinų maistinių medžiagų. Ne mažiau svarbu gerti pakankamai vandens. Dehidratacija ypač sekina ir apsunkina net kasdienius paprastus darbus. Jeigu dažnai patiriate stresą, rekomenduojama į mitybą įtraukti daugiau omega-3 riebalų rūgščių, B grupės vitaminų, vitamino D, C, magnio, cinko, geležies šaltinių, taip pat produktų, kuriuose gausu antioksidantų. Visos šios medžiagos stiprina nervų sistemą, padeda palaikyti energijos lygį ir tausoja psichinę sveikatą, kelia nuotaiką. Be to, antioksidantai slopina lėtinius uždegimus, kurie yra vienas didžiausių streso šaltinių organizme.
Judėti ir dar kartą judėti
Greičiausiai esate pastebėję, kad po treniruotės problemos atrodo mažesnės nei prieš įžengiant į sporto salę. Stresą iš tiesų galima „išjudėti“. Fizinio aktyvumo metu organizme gaminasi laimės hormonai – serotoninas, endorfinas bei dopaminas. Padidėjusi jų koncentracija ne tik gerina nuotaiką bei atpalaiduoja, bet net ir slopina skausmą. Dėl tokio poveikio reguliarus fizinis aktyvumas apie 30 % mažina riziką susirgti depresija, nerimo sutrikimais ir kitomis psichinėmis ligomis. Kokį sportą rinksitės, nesvarbu, svarbiausia, kad jis jums patiktų ir tiktų. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja per savaitę mankštintis bent 150 min.
Jeigu jaučiate, kad savarankiškai susidoroti su slegiančia įtampa nepavyksta, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus. Gali prireikti kompleksinės pagalbos: psichoterapeuto, mitybos specialisto, trenerio ir kitų ekspertų pagalbos. Visi jie kartu padės sukurti planą, kaip keisdami savo kasdienius įpročius galite susigrąžinti džiaugsmingą ir rūpesčių netemdomą gyvenimą.
Leiskite mums prisidėti prie jūsų gyvenimo būdo gerinimo. Subalansuokite savo mitybą ir pasirūpinkite savo organizmo našumu pasirinkdami vieną iš 7pack mitybos planų .
Būkite sveiki ir laimingi!
7pack.lt – Tavo subalansuotos mitybos partneris
