Statistikos duomenimis, Lietuvoje psichinės sveikatos sutrikimų diagnozavimo atvejų skaičius auga. Nors gali atrodyti kaip neraminanti tendencija, iš tiesų tai gali reikšti teigiamą poslinkį. Specialistai pabrėžia, kad nebūtinai augantis diagnozių skaičius rodo padidėjusį sergamumą, greičiau tai susiję su geresniu ligų atpažinimu, sumažėjusia baime kreiptis profesionalios pagalbos ir gydymo galimybių plėtra. Metas atsikratyti pasenusių tabu ir pasirūpinti savo emocine gerove.
Dinamiška situacija
Naujausiais (2022 m.) Lietuvos Higienos instituto duomenimis, šalyje diagnozuotą psichikos ir elgesio sutrikimą turi kas aštuntas gyventojas. Visgi manoma, kad realus sergančiųjų skaičius yra didesnis, mat ne visi kreipiasi pagalbos. Nuo 2016-ųjų diagnozių skaičius išaugo 28 %. Tarp pacientų moterų yra 1,6 karto daugiau nei vyrų. Dažniausia moterų problema yra depresija, o vyriškos lyties atstovams dažniausiai diagnozuojami psichologinės raidos sutrikimai. Didžiausia dalis turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų asmenų nustatyta 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje, nors pastaraisiais metais sparčiai daugėja ir į specialistus dėl psichikos sveikatos problemų besikreipiančio jaunimo. Deja, bet įvairūs tyrimai patvirtina, kad psichikos ir elgesio sutrikimų turinčių asmenų mirtingumo rodikliai yra didesni nei bendros populiacijos, ir miršta jaunesni, praranda dešimtmečius potencialių gyvenimo metų. Lietuvoje 2022 m. dėl šių sutrikimų mirė 480 asmenų – per pastaruosius 20 metų mirtingumas išaugo daugiau nei šešis kartus. Visgi daugiausiai mirties atvejų susiję su demencija, galima pasidžiaugti tuo, kad savižudybių skaičius Lietuvoje mažėja (nuo 44 / 100 tūkst. gyventojų 2001 m. iki 19 / 100 tūkst. gyventojų 2022 m.). Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokius rodiklius galėjo lemti ne tik daugiau realių su psichikos sveikatos problemomis susijusių mirties atvejų, bet ir pagerėjusi jų diagnostika, pasikeitęs gydytojų suvokimas, kad ir tai gali būti mirties priežastimi.
Pagrindinės priežastys
Psichinės sveikatos ir elgesio sutrikimų priežasčių gali būti pačių įvairiausių. Kartais tai tiesiog lemia nuo žmogaus nepriklausantys genetiniai veiksniai, paveldimumas, su fizine sveikata susiję biologiniai pokyčiai (pvz., hormonų disbalansas). Be abejo, labai neigiamai veikia patirtos psichologinės traumos ir neigiami gyvenimo įvykiai: nepriežiūra vaikystėje, prievarta, netektys, smurtas ir kt. Tokių patirčių poveikis yra ilgalaikis ir gali sukelti nerimo sutrikimus, potrauminio streso sindromą, depresiją ir kitus psichinius sutrikimus. Vis dažniau kalbama ir apie aplinkos poveikį psichinei sveikatai. Stresas darbe ar mokykloje, finansiniai sunkumai, socialinė izoliacija, visuomenėje įsigalėjusios stigmos ir panašūs veiksniai gali žaloti psichinę sveikatą. Neatsitiktinai vis dar juntamos COVID-19 pandemijos pasekmės, susijusios su socialinių ryšių stoka, izoliacija, nerimu dėl sveikatos, ekonominių sunkumų. Tyrimai rodo, kad tiek pandemijos metu, tiek po jos emocinės gerovės rodikliai smuko visame pasaulyje.
Stigmatizacija – ypač pavojinga
Nelinksmai juokaujama, kad sovietmečiu psichinės sveikatos problemų nebuvo. Visiems suprantama, kad jos tikrai egzistavo ir greičiausiai netgi gerokai rimtesnės nei dabar, tiesiog niekas apie tai nekalbėjo. Šiandien psichinės sveikatos temos jau nebėra tabu, nors kartais vis dar tenka susidurti su jų stigmatizacija. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pabrėžia, kad visuomenės požiūris į psichinę sveikatą Lietuvoje keičiasi. Daugiau žmonių pripažįsta jos svarbą ir ieško pagalbos. Tyrimai rodo, kad pastaruoju metu padidėjo konsultacijų ir terapijų skaičius. Ši tendencija galėtų būti siejama su didėjančiu informuotumu apie psichinės sveikatos problemas ir mažėjančia stigma, susijusia su šiais sutrikimais. Gerėja ir psichinės sveikatos paslaugų prieinamumas: valstybinės institucijos ir nevyriausybinės organizacijos skiria daugiau dėmesio psichikos sveikatos programoms, apimančioms tiek prevencines, tiek gydymo priemones, įskaitant ir savižudybių prevenciją. Vis dėlto kol kas nestinga ir iššūkių: paklausa auga, bet paslaugų prieinamumas vis dar yra ribotas, pacientams tenka laukti ilgose eilėse, ypač regionuose.
Psichinės sveikatos problemų stigmatizavimas yra labai pavojingas reiškinys. Pirmiausia tai užkerta kelią pagalbos ieškojimui, nes žmogus jaučiasi nevisavertis, jam gėda kalbėti apie savo problemas. Bandydamas su iškilusiais sunkumais susidoroti vienas, toks žmogus patiria dar didesnę izoliaciją ir problema tik gilėja. Kai galiausiai kreipiamasi pagalbos (jei apskritai kreipiamasi), prireikia daug sudėtingesnio ir ilgiau trunkančio gydymo, mat problema jau būna įsišaknijusi. Labai svarbu suvokti ir tai, kad didelis nediagnozuotų ir negydomų psichinių sutrikimų skaičius žeidžia ne tik sergančius individus, bet ir žaloja bendrą visuomenę kaip visumą. Juk dėl to krenta darbuotojų našumas, socialinis aplinkos pozityvumas, saugumas, išauga sveikatos priežiūros kaštai. Šalindami psichinių sutrikimų stigmą kuriame sveikesnę visuomenę plačiąja prasme.
Sumažinti riziką
100 % užkirsti kelią psichinės sveikatos problemoms neįmanoma, nes ne viskas priklauso nuo žmonių koreguojamų veiksnių. Visgi tam tikri kasdieniai pasirinkimai gali žymiai sustiprinti emocinę gerovę bei psichinę sveikatą. Kas gi svarbiausia?
Socialiniai ryšiai. Įvairūs moksliniai tyrimai atskleidžia, kad tie žmonės, kurie turi stipresnį socialinį ratą, nuolat komunikuoja bent su keliais artimais žmonėmis, patiria mažiau streso, nerimo, turi mažesnę depresijos riziką ir netgi gyvena ilgiau už tuos, kurių socialinis gyvenimas yra skurdus.
Sveika mityba. Subalansuota dieta aprūpina organizmą jam būtinomis maistinėmis medžiagomis, o tai labai svarbu ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai palaikyti. Pastarajai ypač svarbūs antioksidantai, vitaminas D, B grupės vitaminai, magnis, omega-3 riebalų rūgštys.
Fizinis aktyvumas. Jo svarba dažniausiai akcentuojama kalbant apie fizinę sveikatą, bet ne mažiau reikšminga ir emocinei gerovei. Sportuojant organizme išskiriami laimės hormonai endorfinai, todėl reguliariai besimankštinantys žmonės patiria mažiau streso, ramiau reaguoja į įtemptas situacijas ir apskritai labiau mėgaujasi gyvenimu. Harvardo medicinos mokyklos atliktas tyrimas atskleidė, kad reguliari mankšta depresijos riziką gali sumažinti iki 25 %.
Kokybiškas miegas. Pasauliniai tyrimai rodo, kad trečdalis suaugusių žmonių nuolat patiria miego trūkumą. Tai padvigubina depresijos riziką! Reikėtų siekti miegoti 7-9 val. per naktį. Sveikiausia gultis ir keltis panašiu metu. Tai padeda išlaikyti vidinę harmoniją, ramybę, sumažinti bendrą streso lygį.
Streso valdymas. Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis. Su juo susiduriame kiekvienas, tik reaguojame skirtingai. Todėl labai svarbu atrasti sau tinkamus streso valdymo mechanizmus. Vieniems padeda meditacija, kitiems buvimas gamtoje, tretiems bendravimas, ketvirtiems užsiėmimas pomėgiais…
Svaigalų vengimas. Statistika atskleidžia, kad apie 20 % alkoholį ar narkotines medžiagas vartojančių žmonių kenčia nuo depresijos ar nerimo sutrikimų. Įrodyta, kad svaigalų atsisakymas ar bent jau sumažinimas padeda išlaikyti psichikos aiškumą ir emocinę pusiausvyrą.
Sveikos ribos. Lėtinis stresas darbe padidina depresijos riziką iki 80 %. Todėl labai svarbu mokytis nustatyti aiškias ribas ir taip valdyti darbo krūvį bei užkirsti kelią perdegimui. Šis patarimas svarbus ne tik profesinėje veikloje, bet ir asmeniniame gyvenime. Laiku ir vietoje pasakytas „ne“ gali kardinaliai pakeisti situaciją gerąja prasme.
Ekranų laiko mažinimas. 2019 m. „British Journal of Psychiatry“ publikuoti tyrimai rodo, kad per didelis socialinių tinklų naudojimas, ypač daugiau nei 2 val. per dieną, padidina depresijos ir nerimo sutrikimų riziką 28 %. Ekranų laiko ribojimas padeda išlaikyti teigiamą savęs įvaizdį ir sumažina neigiamą socialinio lyginimosi poveikį.
Holistinis požiūris. Žmogus nėra tik kūnas arba tik protas. Tai – darni visuma. Todėl sustreikavus vienai daliai, pašlyja ir kita. Štai kodėl norint turėti gerą psichinę sveikatą svarbu savimi pasirūpinti ir fiziškai, o norint būti tvirtiems fizine prasme neapleisti emocinės gerovės.
Pagalbos kreipimasis. Pajutus pirmuosius psichinės sveikatos sutrikimų simptomus reikėtų nieko nelaukiant kreiptis profesionalios pagalbos. Ankstyva diagnozė ir laiku paskirtas gydymas leidžia sėkmingiau kontroliuoti ligą, reikalauja mažesnių kaštų ir atneša geresnių rezultatų, užkertant kelią pavojingoms komplikacijoms, sutrikimo paūmėjimui.
Leiskite mums prisidėti prie jūsų gyvenimo būdo gerinimo. Subalansuokite savo mitybą ir pasirūpinkite savo organizmo našumu pasirinkdami vieną iš 7pack mitybos planų.
Būkite sveiki ir laimingi!
7pack.lt – Tavo subalansuotos mitybos partneris
