Tęsdami savo straipsnių ciklą apie riebalus mityboje, norime pristatyti patį baisiausią šių laikų “žvėrį” – transriebalus.

Transriebalai būna natūralios ir pramoninės kilmės. Natūralių transriebalų mažais kiekiais randama raudonojoje mėsoje ir pieno produktuose, tačiau natūralios kilmės transriebalai nekelia tokio susirūpinimo kaip pramoniniai.

Pramoninės kilmės transriebalai yra modifikuotos molekulės, kurios atsiranda nesočiuosiuose (augaliniuose) aliejuose pakartotinio apdorojimo aukštoje temperatūroje metu. Jie gaunami hidrinimo būdu (iš tikrųjų tai skysto aliejaus pavertimas kietais riebalais, su kuriais patogiau
dirbti). Kodėl tai daroma? Dėl ekonominių priežasčių. Transriebalus paprasta naudoti, juos nebrangu pagaminti ir jų galiojimo laikas yra ilgas. Jie suteikia gaminiams norimą skonį ir tekstūrą (konsistenciją), todėl yra tokie populiarūs kulinarijoje. Be to, daugelis restoranų ir greito maisto parduotuvių naudoja transriebalus kepimui, kadangi juos galima daug kartu naudoti gruzdintuvėse.

Transriebalų istorija prasidėjo ieškant pigaus sviesto pakaitalo. 1901 m. buvo išrastas būdas natūraliai skystą palmių aliejų paversti kieta medžiaga, leidžiant vandenilio burbuliukus per verdantį aliejų. Galutinis rezultatas buvo margarinas. Šiais laikais margarinas įtraukiamas praktiškai į visų pyragų, sausainių ir kitų konditerijos gaminių sudėtį. Margarinas kelia ypatingą pavojų, nes jei pačiame margarine yra minimalus transriebalų kiekis, pakartotinis jo pašildymas ant jo kepant ar įtraukimas jo į kepinius gali žymiai padidinti kenksmingų kancerogenų kiekį. Pramoninių riebalų taip pat gausu greitame maiste, bulvių traškučiuose, pusgaminiuose ir leduose.

Ekspertai rekomenduoja tokius maisto produktus išbraukti iš savo raciono arba labai riboti jų gaunamą kiekį. Transriebalų šaltiniu kepant tampa ir įprastas augalinis aliejus, pavyzdžiui, saulėgrąžų, alyvuogių, kukurūzų ir kiti. Todėl taip pat geriau nepiktnaudžiauti keptu maistu.

Transriebalų žala
Kaip ir “sveikieji” riebalai, transriebalai yra priskiriami prie nesočiųjų riebalų rūgščių. Tačiau būtent šių riebiųjų rūgščių reguliarus net ir mažų dozių vartojimas sutrikdo normalią medžiagų apykaitos veiklą (didėja omega-3 poreikis), provokuoja nutukimą, taip pat širdies ir kraujagyslių
ligų atsiradimą bei vystymąsi ir blogojo cholesterolio padidėjimą. Taip pat transriebalų vartojimas sutrikdo insulino sintezę, kas verčia organizmą su maistu gaunamas kalorijas intensyviau kaupti poodiniuose riebaluose.

Svarbu suprasti, kad transriebalai nedaro momentinės žalos sveikatai, dėl to labai sunku pastebėti jų neigiamą įtaką mūsų organizmui. Jūs galite valgyti juos kelis metus ir net dešimtmečius be jokių ryškių simptomų.

Didžiausia paros norma
Tyrimai rodo, kad žala sveikatai ir žmogaus medžiagų apykaitos pokyčiai atsiranda, kai transriebalų suvartojama 2% visos dienos kalorijų normos. Skaičiuojant gramais, tai prilygsta 3- 4 g transriebalų per dieną – šaukštui kepimo margarino arba nedidelei porcijai gruzdintų bulvyčių. Didelėje gruzdintų bulvyčių porcijoje gali būti iki 10-12 g transriebalų, keptoje vištienoje iš greito maisto restorano – apie 5-7 g, vienoje spurgoje – 5 g, nedidelėje traškučių pakuotėje – 3 g, porcijoje neteisingai pagamintų sausų pusryčių – 2 g.

Šiam kartui tiek. Sekite mūsų straipsnius ir likite sveiki kartu su 7pack!

Savo mitybos planą galite išsirinkti ČIA.