Artėja Velykos – viena svarbiausių krikščioniškų švenčių. Jų tradicijos siekia dar pagonybės laikus ir krikščioniškieji elementai susilieja su senosiomis liaudies tradicijomis. Tai – kur kas daugiau nei kiaušinių marginimas!

Kaip nustatoma data?
Velykos visuomet minimos sekmadienį ir pirmadienį, tačiau neturi pastovios datos. Ji nustatoma pagal Mėnulio-Saulės kalendorių ir Vakarų bažnyčiose Velykos visada švenčiamos pirmąjį sekmadienį po pirmos pavasario (po pavasario lygiadienio) pilnaties. Pagal Grigaliaus kalendorių ši data anksčiausiai būna kovo 22 d., o vėliausiai balandžio 25 d. Šiemet Velykos minimos kovo 31 – balandžio 1 d.

Su pagonybės pagardu
Velykų kilmė siejama su senovės žydų švente „Pesachu“ (tautos išėjimo iš Egipto nelaisvės paminėjimu). Krikščionys senąją šventę sujungė su Kristaus prisikėlimo švente ir perėmė kai kurias jos tradicijas. Pagrindinis Velykų simbolis – margintas kiaušinis – glaudžiai susijęs su pagonybės ritualais. Jis nuo neatmenamų laikų laikytas vaisingumo, prisikėlimo ir derliaus simboliu. Senovės romėnai tikėjo, kad iš kiaušinio radosi pasaulis. Pagerbdami dievus kiaušinius margindavo ir aukodavo senovės egiptiečiai, persai ir kiti senųjų civilizacijų atstovai. XIII a. menančių ir net senesnių margučių rasta ir Lietuvos teritorijoje. Taigi mūsų protėviai kiaušinius taip pat margino dar prieš krikščionybės laikus.

Ką simbolizuoja margučių spalvos?
Šiandien margučius dekoruojame taip, kaip mums gražiau, o anksčiau kiekviena spalva bei raštas turėjo tam tikrą prasmę.

Juoda – žemė, derlingumas.
Raudona arba rusva – kraujas, gyvenimas, energija ir šiluma.
Geltona – saulė, rugiai.
Žalia – gamta, pavasaris, atgimimas, gyvybė.
Mėlyna – dangus, šviesa, ramybė, išmintis.

Raštų simbolika:
Apskritimas, svastika – saulė, amžinybė, gyvybė.
Kryželis – šiandien krikščionybės, o anksčiau – ugnies simbolis.
S raidė – žaltys, energija, nemirtingumas, apsauga.
Trikampis – vanduo ir jo teikiama gyvybė.
Rombas – derliaus laukas, vaisingumas.
Mėnulis – apsauga nuo pikto, gausa.
Eglutė – gyvybė, likimo deivės Laimos pagarbinimas.

Stebuklinga šluotelė
Velykų simbolis ne tik margutis, bet ir verba. Likus savaitei iki Velykų minimas Verbų sekmadienis, kai į bažnyčią nešamos šventinti verbos (anksčiau tai buvo tiesiog sprogstančios augalų šakelės). Parsinešus šventintą verbą namo tradiciškai ja būdavo išplakami visi namiškiai – kad būtų nuvytos visos ligos ir blogis. Verbos laikytos visus metus ir būdavo pasitelkiamos užklupus įvairioms negandoms, pvz., stipriai audrai – tuomet verbą smilkydavo. Jos būdavo dedamos ir į avilius, jų gabalėliai įmaišomi į sėjamus javus, kad derlius būtų geresnis. Apsisukus metų ratui senoji namuose saugoma verba būdavo pagarbiai sudeginama.

Prietarai ir burtai
Velykos nuo seno buvo neatsiejamos nuo įvairių ritualų, kurių dauguma atkeliavę dar iš pagonybės laikų.

• Velykų rytą visi išbėgdavo į lauką trumpam pabėgioti basomis – esą tai nuveja ligas.
• Taip pat supdavosi – kuo aukščiau, tuo didesnė sėkmė aplankys.
• Tikėta, kad per Velykas vanduo įgauna magiškų galių, tad juo būdavo apšlakstomi visi namiškiai bei svečiai, kad būtų sveiki ir laimingi.
• Manyta, kad Velykų rytą negalima ilgai miegoti, antraip visus metus skaudės galvą.
• Per Velykas esą negalima skolinti, nes su paskolintu daiktu iš namų bus išsinešta ir laimė bei sveikata.
• Per Velykas nevalia šluoti namų – laimę iššluosite.
• Per Velykas išgirdote kalant genį? Greitai kraustysitės. Išgirdote gegutę? Laukia šeimos pagausėjimas.
• Jeigu Velykų dieną ant palangės nutūpė paukštis, metai bus neįtikėtinai sėkmingi.
• Kiekvienas turi suvalgyti bent po gabalėlį kiaušinio – kad būtų sveikas ir sėkmingas.
• Pagal margučių lupimąsi spręsta apie derlių: jei lupasi lengvai, metai bus derlingi, vaisingi ir turtingi, jeigu sunkiai – prasti.
• To, kieno margutis per bukynes buvo tvirčiausias, laukia geriausi metai.

Velykiniai receptai

Kiaušiniais įdarytas kiaulienos vyniotinis
6 porcijos
100 g – 298 kcal
Ruošti 1 val. 10 min.

REIKĖS:

• 5 kiaušiniai
• 800 g maltos kiaulienos
• 150 g maltų džiūvėsėlių
• Svogūnas
• Pusė šaukštelio česnakų granulių
• Pusė šaukštelio smulkintų džiovintų čiobrelių,
• Aliejaus aptepimui,
• Druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį.

GAMINIMAS. 3 kiaušinius išvirti. Kol jie verda į maltą mėsą įmušti likusius kiaušinius, suberti džiūvėsėlius, itin smulkiai pjaustytą svogūną, prieskonius, viską gerai išmaišyti. Iš mėsos masės suformuoti 2 cm storio lakštą, jo centre sudėti virtus nuluptus kiaušinius ir suformuoti vyniotinį. Kepti 45-50 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 200 °C. Galima patiekti tiek šiltą, tiek šaltą.

Įdaryti kiaušiniai su krevetėmis
12 porcijų
100 g – 248 kcal
Ruošti 25 min.

REIKĖS:

• 12 virtų kiaušinių
• 60 g majonezo
• Šaukštelis garstyčių
• 2 šaukšteliai marinuotų agurkų užtepėlės
• Pusė šaukštelio cukraus
• Druskos ir maltų juodųjų pipirų pagal skonį
• Šaukštas sviesto
• 2 skiltelės česnako
• 2 šaukštai smulkintų svogūnų laiškų
• Pusė šaukštelio Creole prieskonių mišinio
• Ketvirtis šaukštelio smulkintų džiovintų rozmarinų
• 250 g krevečių be kiauto

GAMINIMAS. Kiaušinius nulupti, perpjauti pusiau, išimti trynius. Juos sumaišyti su majonezu, garstyčiomis, agurkų užtepėle ir cukrumi. Pagardinti druska ir pipirais. Kiaušinių puseles įdaryti paruošta mase ir dėti į šaldytuvą. Keptuvėje išlydyti sviestą, sudėti smulkintą česnaką, svogūnų laiškus, prieskonius ir krevetes. Pamaišant kepti 3-4 min. Atvėsinti ir po truputį uždėti ant kiekvieno įdaryto kiaušinio viršaus.

Velykinių vaišių ruošimas vargina ir kelia įtampą? Leiskite tuo pasirūpinti mums!
Iki kovo 25 d. galite užsisakyti 7Pack paruoštą Velykų stalo rinkinį (arba norimus patiekalus atskirai). Daugiau informacijos čia.

Būkite sveiki ir laimingi!
7pack.lt – Tavo subalansuotos mitybos partneris