Šventės – džiaugsmas ar vidinė kova?
Šventės turėtų būti apie jaukumą, bendravimą, juoką, prisiminimus ir laiką su artimaisiais. Tačiau labai dažnai jos tampa ir laikotarpiu, kai galvoje sukasi visai kiti klausimai: „Ar jau per daug suvalgiau?“, „Kodėl negalėjau sustoti?“, „Nuo rytojaus tikrai pradėsiu iš naujo“. Šis vidinis dialogas pažįstamas daugeliui. Atrodo, kad šventinis stalas turi stebuklingą galią – jis ne tik pilnas patiekalų, bet ir emocijų, lūkesčių, spaudimo bei senų įpročių.
Svarbu pasakyti iš karto: problema dažniausiai nėra pats maistas. Problema – mūsų santykis su juo. Per šventes mes ne tik valgome, bet ir kompensuojame stresą, nuovargį, norą pagaliau atsipalaiduoti, o kartais net bandome užpildyti emocinę tuštumą. Todėl šis straipsnis – ne apie tai, kaip susilaikyti ar susiveržti diržą. Jis apie tai, kaip išmokti valgyti šventėse sąmoningai, ramiai ir be kaltės jausmo, net jei esi tik pradedantysis sveikos mitybos kelyje.
Kodėl per šventes valgome daugiau nei įprastai?
Per šventes mūsų elgesys pasikeičia ne be priežasties. Pirmiausia, pats kontekstas skatina valgyti. Stalas dažnai nukrautas maistu, kurio kasdien nematome. Patiekalai ruošiami su meile, pagal šeimos tradicijas, dažnai turintys emocinę reikšmę. Atsisakyti močiutės pyrago ar mamos keptos mišrainės kartais atrodo beveik kaip įžeidimas, net jei niekas to garsiai nesako.
Antra, per šventes keičiasi rutina. Miegam vėliau, judam mažiau, valgymo laikai išsikraipo. Organizmas, netekęs įprasto ritmo, pradeda siųsti stipresnius alkio signalus, o mes juos dažnai supainiojame su noru tiesiog „kažką užkrimsti“.
Trečia, labai svarbus emocinis aspektas. Šventės dažnai atneša ne tik džiaugsmą, bet ir stresą, lūkesčius, šeimines įtampas. Maistas tampa greitu ir patikimu būdu nusiraminti. Tai natūralu ir žmogiška, tačiau problema atsiranda tada, kai maistas tampa vienintele emocijų valdymo priemone.
Perteklinis valgymas nėra silpnumo ženklas
Viena didžiausių klaidų, kurią darome po švenčių, yra savęs kaltinimas. Pradedame galvoti, kad „neturime valios“, „nesugebame susitvarkyti“, „visada viską sugadiname“. Tokios mintys ne tik neteisingos, bet ir pavojingos, nes jos kuria užburtą ratą: kaltė veda prie dar didesnio emocinio valgymo.
Perteklinis valgymas per šventes nėra charakterio trūkumas. Tai dažnai yra biologijos, aplinkos ir emocijų kombinacija. Mūsų smegenys evoliuciškai užprogramuotos reaguoti į maisto perteklių kaip į galimybę „apsirūpinti“. Todėl kai aplink daug skanaus, riebaus ir saldaus maisto, natūralu, kad norime jo daugiau.
Supratimas, kad tai normalu, jau yra pirmas žingsnis link sveikesnio santykio su maistu. Nes tik tada, kai nustojame save kaltinti, galime pradėti keisti įpročius be spaudimo ir streso.
Sąmoningas valgymas – ne mada, o įgūdis
Sąmoningas valgymas dažnai skamba kaip kažkas sudėtingo ar net mistiško, tačiau iš tikrųjų tai labai paprastas dalykas. Tai gebėjimas būti „čia ir dabar“ valgant. Ne telefone, ne galvoje su sąrašu darbų, ne mintyse apie tai, kiek kalorijų turi šis patiekalas, o su pačiu maistu.
Per šventes sąmoningas valgymas ypač svarbus, nes jis padeda atskirti tikrą alkį nuo emocinio. Kai valgome lėtai, jaučiame skonį, tekstūrą, kvapą, organizmas turi laiko pasiųsti signalą, kad jau gana. Dažnai persivalgymas įvyksta ne todėl, kad norėjome tiek daug, o todėl, kad valgėme per greitai.
Sąmoningas valgymas taip pat leidžia labiau mėgautis maistu. Paradoksalu, bet kai leidžiame sau valgyti be kaltės, dažnai suvalgome mažiau, nes pasitenkinimas ateina greičiau.
Ar tikrai reikia „atsisakyti visko“?
Vienas pavojingiausių mitų apie šventes ir sveiką mitybą yra idėja, kad reikia pasirinkti: arba mėgautis, arba „būti geru“. Toks mąstymas sukuria vidinę kovą, kurioje dažniausiai pralaimime, o tada jaučiamės dar blogiau.
Sveika mityba nėra apie draudimus. Ji apie balansą. Per šventes visiškai normalu valgyti patiekalus, kurie kasdienybėje neatsiranda ant mūsų stalo. Problema atsiranda ne dėl vieno pyrago gabalėlio ar kelių šventinių vakarienių, o dėl požiūrio, kad „viskas sugadinta, todėl nesvarbu“.
Kai leidžiame sau mėgautis be kraštutinumų, dingsta poreikis „atsigriebti“. Maistas tampa malonumu, o ne kompensacija ar bausme.
Kodėl po švenčių jaučiamės kalti?
Kaltės jausmas po švenčių dažnai kyla ne iš realių pasekmių, o iš vidinių lūkesčių. Mes sau keliame nerealistiškus standartus: tikimės, kad per didžiausias metų šventes elgsimės taip pat „idealiai“ kaip įprastą darbo dieną.
Kaltė dažnai kyla ir iš dietinės kultūros, kuri mus moko, kad maistas turi būti „uždirbamas“ arba „atidirbamas“. Tokia logika sukuria nuolatinį stresą ir atitolina nuo sveiko santykio su maistu.
Svarbu suprasti, kad keli šventiniai valgiai neanuliuoja tavo pastangų. Kūnas nemąsto savaitėmis ar dienomis – jis reaguoja į ilgalaikius įpročius. Jei didžiąją metų dalį valgai subalansuotai, judėjai ir rūpiniesi savimi, kelios šventinės dienos nieko nesugriaus.
Grįžimas į rutiną be dramos
Didžiausia klaida po švenčių – bandyti „atsigriebti“. Griežtos dietos, badavimas ar intensyvios treniruotės dažnai atrodo kaip logiškas sprendimas, bet iš tikrųjų jos tik sustiprina problemą. Organizmas, patyręs ribojimą, linkęs kaupti dar daugiau, o psichologiškai tai veda prie dar didesnio nuovargio.
Vietoj to, verta grįžti prie paprastų dalykų. Reguliarūs valgiai, pakankamas vandens kiekis, judėjimas be prievartos ir miegas. Tai skamba banaliai, bet būtent šie pagrindai padeda kūnui grįžti į pusiausvyrą natūraliai.
Svarbu ir tai, kad grįžimas į rutiną nebūtų bausmė. Tai turėtų būti rūpestis savimi, o ne bandymas „ištaisyti klaidas“.
Maisto planavimas – tylus sąjungininkas per šventes
Vienas efektyviausių būdų išvengti chaoso per šventes yra išankstinis planavimas. Tai nereiškia, kad reikia sudaryti griežtą meniu ar atsinešti savo maistą į kiekvieną svečių vakarienę. Tai reiškia, kad turi bent minimalų planą, kuris padeda jaustis stabiliau.
Kai žinai, kad dienos eigoje valgysi reguliariai, sumažėja rizika atvykti prie šventinio stalo visiškai išalkus. O kai alkis nekontroliuoja sprendimų, daug lengviau rinktis sąmoningai.
Būtent čia atsiranda tokie sprendimai kaip maisto ruošimas iš anksto ar patogūs maisto krepšiai, kurie leidžia turėti subalansuotą maistą po ranka net tada, kai dienotvarkė išsibalansuoja.
Šventės – ne egzaminas, o gyvenimo dalis
Svarbiausia, ką verta prisiminti, yra tai, kad šventės nėra testas, kurį reikia „išlaikyti“. Tai gyvenimo dalis. Jos ateina ir praeina, o tai, kas lieka, yra mūsų įpročiai ir požiūris į save. Kai nustojame žiūrėti į maistą kaip į priešą, dingsta ir poreikis su juo kovoti. Atsiranda daugiau ramybės, pasitikėjimo ir tikro džiaugsmo. O būtent tai ir yra sveikos gyvensenos pagrindas.
Maža pabaigos mintis
Jei nori, kad šventės būtų lengvesnės ne tik skrandžiui, bet ir galvai, pradėk nuo mažų dalykų. Ne nuo draudimų, o nuo supratimo. Ne nuo kaltės, o nuo rūpesčio savimi.
7PACK filosofija visada buvo apie balansą, paprastumą ir realų gyvenimą. Nes sveika mityba turi tilpti į tavo dieną, o ne ją užgožti. Jei nori jaustis ramiau per šventes ir po jų, verta pasirūpinti ne tik tuo, kas ant stalo, bet ir tuo, kas tavo galvoje.
O visa kita ateina savaime.
Su meile,
7Pack