Šv. Velykos neabejotinai yra pati svarbiausia ir gražiausia pavasario šventė. Kartu su Jėzaus Kristaus prisikėlimu švenčiamas ir gamtos atbudimas. Skirtingose pasaulio šalyse ši krikščioniams ypač svarbi proga minima vis kitaip. Pažvelkime į įdomiausias tradicijas, taip pat aptarkime velykines vaišes ir, žinoma, kiaušinių marginimo būdus.

Aplink pasaulį

Šv. Velykos – viena svarbiausių krikščioniškų švenčių, simbolizuojanti Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusių. Skirtingose šalyse ši šventė įgavo unikalių tradicijų ir papročių.

Lietuva. Mūsų šalyje šv. Velykos yra viena didžiausių švenčių, susijusi su religinėmis apeigomis ir liaudies papročiais. Likus savaitei iki didžiosios pavasario šventės būna Verbų sekmadienis – šventinamos verbos, kurios laikomos apsaugos simboliu. Didysis penktadienis ir šeštadienis – dienos prieš pat šv. Velykas, kai laikomasi pasninko ir rimties. Tikintieji mini Jėzaus Kristaus nukryžiavimą, vyksta tam skirtos specialios pamaldos. Šv. Velykų rytą einama į mišias, po jų šeimos susirenka prie gausaus vaišių stalo. Šis neapsieina be margučių, vyksta jų ridenimas, daužymas. Vaikus aplanko Velykų bobutė (Velykė), atnešanti saldumynų ir kitų mažų dovanėlių.

Lenkija. Joje šv. Velykos labai panašios į lietuviškas, tačiau turi ypatingą tradiciją – „Śmigus-Dyngus“ (Šlapiasis pirmadienis), kai vaikinai ir merginos laistosi vandeniu, o kartais net apipila juo iš kibirų! Tai laikoma linksma, sėkmę nešančia pramoga.

Vokietija. Vokiečiai spalvotais margučiais puošia medžius bei krūmus – panašiai kaip eglutę per šv. Kalėdas. Čia populiarus šventės simbolis yra Velykų zuikis, simbolizuojantis vaisingumą ir dovanojantis mažiesiems margučius. Kai kuriuose Vokietijos regionuose deginami laužai, simbolizuojantys žiemos pabaigą.

Prancūzija. Vietoj Velykų zuikio ar bobutės prancūzų vaikams velykines dovanas neša „skraidantys varpai“ ir Romos. Miesteliuose vyksta milžiniškos omleto šventės, kuriose kepama didžiulė kiaušinienė iš tūkstančių kiaušinių.

Graikija. Čia margučius populiaru dažyti raudonai, mat tai simbolizuoja Kristaus kraują ir prisikėlimą. Didįjį šeštadienį prieš pat šv. Velykas Graikijoje užgesinamos šviesos, o kunigai skelbia „Kristus prisikėlė!“. Gaji kiaušinių daužymo tradicija „Tsougrisma“ – žmonės tiki, kad tai atneša sėkmę. Bene įspūdingiausios šv. Velykos vyksta Korfu saloje. Dar savaitę iki šventės gyventojai saloje pro langus ištiesia ryškiaspalvius, dažniausiai purpurinius arba violetinius, audeklus. Tai ne tik dekoracija, bet ir rimties bei susikaupimo simbolis. Didįjį šeštadienį pro langus mėtomos puodynės.

JAV. Čia šv. Velykos yra ne tiek religinė, kiek komercinė šventė. Populiaru organizuoti kiaušinių medžioklę, kurios metu vaikai ieško paslėptų šokoladinių ar plastiko kiaušinių su prizais. Visame pasaulyje žymus Baltųjų rūmų kiaušinių ridenimas – JAV prezidento organizuojama tradicija nuo 1878 m. Niujorke vyksta šv. Velykų paradas: prabangūs kostiumai ir skrybėlės tapo Velykų mados dalimi.

Meksika. Visa savaitė iki šv. Velykų laikoma šventąja – Semana Santa. Vyksta didingos religinės procesijos, inscenizuojamos Kristaus kančios scenos. Populiarūs popieriniai kiaušiniai su konfeti viduje, tikima, ant ko pradaužus kiaušinį jie pabirs, tą lydės sėkmė.

Filipinai. Didįjį penktadienį kai kurie tikintieji atlieka realias kryžiaus kančios inscenizacijas, netgi leidžia būti prikalti prie kryžiaus. Iki pusės apsinuoginę atgailautojai plakasi nugaras bambukinėmis lazdomis, kol pradeda kraujuoti. Jie neša sunkius medinius kryžius, nes tiki, kad taip apsivalo nuo nuodėmių ir gali pasveikti nuo ligų.

Etiopija. Velykos čia vadinamos „Fasika“ ir švenčiamos net po 55 dienų griežto pasninko, kai nevalgoma mėsa ir pieno produktai. Vyksta ilgos naktinės mišios – žmonės meldžiasi iki ryto, o tada prasideda didžiulė šventė. Šv. Velykų proga etiopai rengiasi geriausiais turimais akinančiai baltais drabužiais, skirtais būtent šiai progai.

Australija. Kadangi šioje šalyje triušiai laikomi žemės ūkio kenkėjais, vietoj Velykų zuikio australų vaikus aplanko ir jiems dovanėlių atneša bandikutas. Tai yra retas sterblinis žinduolis. Populiarūs milžiniški šokoladiniai kiaušiniai ir jų ieškojimo žaidimai. Rengiami velykiniai vakarėliai lauke, lauko kepsninėse kepama mėsa, daržovės. Šventinę savaitę Sidnėjaus olimpiniame parke tradiciškai prasideda dviejų savaičių festivalis, kurio metu lankytojai gali stebėti cirko pasirodymus, klausytis vietinių grupių koncertų ir netgi dalyvauti rodeo. Šv. Velykos Australijoje yra ir oficialus iškilmingas vasaros sporto sezono atidarymas.

Tradicinės vaišės

Lietuvoje šv. Velykos nuo seno buvo ypatinga šventė, kurios metu ne tik buvo minimas Kristaus prisikėlimas, bet ir džiaugiamasi pavasario atėjimu, gamtos atbudimu. Tai buvo šeimos susibūrimo laikas, kai visi susėsdavo prie gausiai nukrauto stalo. Mūsų seneliai per Velykas laikėsi tam tikrų kulinarinių tradicijų, o Velykų stalas būdavo pilnas tiek simbolinių, tiek itin sočių patiekalų.

Pats svarbiausias velykinis akcentas nuo seno buvo margučiai. Kiaušinis senovėje buvo laikomas gyvybės, vaisingumo ir atgimimo simboliu, todėl jis buvo pagrindinis Velykų patiekalas. Margučius dažydavo natūraliais dažais: svogūnų lukštais (ruda spalva), burokėlių sultimis (raudona), beržų lapais ar šieno nuoviru (geltona), rugiagėlių žiedais (mėlyna), ąžuolo žievės nuoviru (juoda). Taip pat populiarūs buvo skutinėti arba vašku dekoruoti margučiai. Po šventinių pusryčių su jais žaisdavo – daužydavo tarpusavyje, o kurio kiaušinis stipriausias, tas būsiąs laimingiausias visus metus. Beje, pirmą valgomą margutį prie stalo supjaustydavo į tiek dalių, kiek prie stalo sėdi žmonių, ir po gabalėlį duodavo suvalgyti kiekvienam. Tikėta, kad tokia tradicija užtikrina skalsą, puikią sveikatą ir laimę, o moterims netgi didina tikimybę susilaukti mažylio.

Populiarūs buvo mėsos patiekalai. Vienas iš pagrindinių – keptas kiaulienos kumpis. Jį marinuodavo su medumi, garstyčiomis, krienais ir česnakais, o tada kepdavo krosnyje. Rūkyti kumpiai taip pat buvo labai populiarūs, dažnai valgomi su garstyčiomis ir krienais. Ant šventinio stalo būdavo ir naminės dešros, šaltienos. Lietuvių sodybose dažnai augintos vištos, antys ar žąsys, todėl per Velykas kepta paukštiena buvo labai mėgstama. Višta dažnai būdavo įdaryta grikiais, obuoliais ar morkomis. Antis ar žąsis – kepta su medumi, obuoliais ar džiovintais vaisiais.

Kokios šventės be kepinių? Velykų stalas neįsivaizduojamas be tradicinės naminės ruginės duonos, pagardintos kmynais. Taip pat buvo kepamas ragaišis – kvietinis arba ruginis kepinys su medumi ir prieskoniais, velykinė pynė – saldus mielinis kepinys, kartais puoštas razinomis ar aguonomis. Kai kurios šeimos kepdavo ir šakotį. Labai populiarus desertas ir Velykų boba – aukštas mielinis pyragas, panašus į šiandien populiarią itališką panetonę.

Būta ir žuvies patiekalų. Populiari buvo sūdyta silkė su svogūnais ir aliejumi. Dar lietuviai mėgo lydekas, jas kepdavo arba gamindavo žuvies vyniotinius su daržovėmis.

Ant stalo dėta ir pieniškų patiekalų. Vienas dažniausių – naminis varškės sūris, patiekiamas su medumi, uogiene. Arba pikantiškas sūrus su kmynais, kai kur jis būdavo rūkomas.

Daržovės dažniausiai būdavo patiekiamos kaip garnyras. Vienas ypatingesnių daržovių velykinių patiekalų buvo raudonasis vyniotinis, gaminamas iš tarkuotų virtų burokėlių, krienų ir grietinės. Senolių Velykų stalas buvo labai sotus ir įvairus – jame derėjo mėsa, duona, kiaušiniai, pieno gaminiai ir gardūs kepiniai. Kiekvienas patiekalas turėjo savo simboliką, o Velykos buvo ne tik dvasinė, bet ir kulinarinė šventė.

Originalios kiaušinių dažymo idėjos

Velykiniai margučiai – svarbiausias šventinis akcentas. Kasmet norisi išbandyti naujus jų marginimo būdus ir nustebinti artimuosius. Dalinamės keletu puikių būdų, kaip išgauti ypatingus margučius.

Augalų atspaudai. Ant nevirtų kiaušinių uždėti pasirinktų augalų lapelius, kiaušinius atsargiai susukti į marlę ir surišti siūlais, kad tvirtai laikytųsi. Virti svogūnų lukštų, burokėlių, špinatų ar kitame natūralių dažų nuovire. Spalva padengs kiaušinį, o po lapeliu liks raštas. Taip gausite natūralius gamtos įkvėptus margučius su subtiliais augalų siluetais.

Marmuro efektas. Į stiklinę vandens su maistiniais dažais įpilti šlakelį aliejaus. Panardinti virtą kiaušinį, švelniai pasukti ir ištraukti. Nusausinti servetėle. Gausis unikalūs marmuriniai kiaušiniai su netaisyklingais raštais.

Galaktiniai margučiai. Pirmiausia nudažyti kiaušinius juodai arba tamsiai mėlynai. Keliomis spalvomis (mėlyna, violetine, balta) taškyti dažus kempinėle arba dantų šepetėliu. Kai išdžius, galima užpurkšti blizgučių didesniam efektui. Taip dekoruoti margučiai atrodo it mažos galaktikos!

Vaško raštai. Tradicinis, bet daugelio jau primirštas marginimo būdas. Ištirpinti bičių vašką ir su smeigtuko galvute ar specialiu vaško rašikliu piešti raštus ant virto kiaušinio. Jį pamerkti į dažus, o vėliau pašildyti ir nuvalyti vašką. Gaunami autentiški tautiniai raštai, primenantys močiučių margučius.

Su nėriniais. Apvynioti virtus kiaušinius nėriniais ar tinkline medžiaga. Įdėti į dažus ir palikti keletą minučių. Atsargiai nuimti audinį. Taip galima dekoruoti ir nevirtus kiaušinius, o vėliau juos išvirti natūraliai dažančiame nuovire, pvz., svogūnų lukštų. Gaunami elegantiški margužiai su ažūriniais raštais.

Kreidelių žaismas. Nudažyti kiaušinius tamsia spalva. Kai nudžius, spalvotomis kreidelėmis (arba vaškinėmis kreidelėmis prieš dažymą) piešti ornamentus. Gausite linksmus spalvingus meniškus margučius.

Auksiniai. Pirmiausia kiaušinius nudažyti bet kokia spalva. Užtepti klijų tam tikrose vietose ir pabarstyti auksiniais arba sidabriniais blizgučiais. Margučiai bus itin prabangūs ir žėrintys.

Dekupažo technika. Paimti dekoruotas popierines servetėles ir iškirpti norimą piešinį. Atskirti tik vieną (spalvotą) servetėlės sluoksnį. Virtą kiaušinį patepti plonu kiaušinio baltymo sluoksniu ir švelniai priklijuoti iš servetėlės išsikirptą piešinį. Gausite vintažinius originalius margučius.

Nebijokite eksperimentuoti su skirtingais dažymo būdais – derinkite technikas, maišykite spalvas, kurkite unikalius Velykų margučius. Įtraukite į tai visą šeimą. Juk svarbiausia džiugesys, patiriamas per patį procesą!

Leiskite mums prisidėti prie jūsų gyvenimo būdo gerinimo. Subalansuokite savo mitybą ir pasirūpinkite savo organizmo našumu pasirinkdami vieną iš 7pack mitybos planų.

Būkite sveiki ir laimingi!

7pack.lt – Tavo subalansuotos mitybos partneris